1886-ųjų spalio 28-ąją griaudžiant kanonadoms buvo iškilmingai atidengtas garsiausias Šiaurės Amerikos paminklas – Laisvės statula. Ji turėjo tapti JAV ir Prancūzijos draugystės ir bendradarbiavimo simboliu; laisvės ir neribotų galimybių ženklu į JAV atvykstantiems emigrantams.
Laisvė iš Europos
Kodėl Laisvės statula – JAV ir Prancūzijos draugystės simbolis? „Ledi Liberty”, taip ją vadina amerikiečiai, buvo sukurta ne Amerikoje, o Paryžiuje. Ši statula – prancūzų liaudies dovana amerikiečiams. Taip prancūzų demokratai nusprendė pažymėti JAV nepriklausomybės Deklaracijos 100-ąsias metines ir 1884 metais liepos 4 dieną įteikė dovaną JAV pasiuntiniui Prancūzijoje. Prancūzai žavėjosi didžia šalimi, esančia kitoje Atlanto pusėje.
Pinigai – amžina bėda
Prancūzai amerikiečiams pasiūlė bendrą projektą: amerikiečiai stato pjedestalą, o prancūzai sukurs ir pagamins pačią statulą, kuri vėliau bus surinkta JAV. Bet kaip visada, prasidėjus darbui, pritrūko pinigų. Todėl ir Prancūzijoje, ir Amerikoje pradėta rinkti aukas: buvo organizuojamos įvairios loterijos, labdaros renginiai, parodos, aukcionai ir t. t. Prancūzai greitai surinko reikiamą pinigų sumą, o amerikiečiai nenoriai aukojo pinigus. Padėtį pataisė Džozefas Puliceris (garsios premijos įsteigėjas). Savo laikraštyje „New York World” jis pradėjo leisti išskirtinę redaktoriaus skiltį, kurioje aistringai kritikavo turtuolius, atsisakiusius finansuoti statulos pjedestalo statybą, viduriniąją klasę, kuri įprato, kad visus labdaringus projektus turėtų finansuoti turtingesni tėvynainiai. Galiausiai 1885 metais pinigų buvo pakankamai surinkta ir balandį statulos pjedestalas buvo baigtas. 47 metrų aukščio pamatą suprojektavo amerikiečių architektas Ričardas Moris Hantas. Pjedestalą buvo nuspręsta pastatyti Bedlou saloje, tiksliau, čia esančio Niujorko uosto Vudforto viduje. 1956 metais šiam vandens apsuptam žemės plotui suteiktas naujas Laisvės salos vardas.
Jaunas genijus
Prancūzai kibo į darbą. Jaunas skulptorius iš Elzaso Frederikas Ogiustas Bartoldis entuziastingai priėmė pasiūlymą. Dar 1875 metais jam buvo pasiūlyta pastatyti signalinį švyturį Sueco kanale. Būtent tada jis susižavėjo garsaus prancūzų dailininko Delakrua paveikslu „Laisvė, vedanti į barikadas” ir svajojo sukurti gigantišką skulptūrą – moteris, iškėlusi į viršų deglą ir simbolizuojantį progreso šviesą.
Pradžioje F.O.Bartoldis sukūrė nedidelę 1,2 metro figūrą, beje, jam pozavo žmona. Paskui buvo pagamintos dar trys didesnės figūros ir galiausiai sukurta ta, kurią mes matome dabar. Ogiusto Bartoldžio sukurta skulptūra – tai didinga moteris su klasikine mantija ir karūna ant galvos. Septyni karūnos spinduliai simbolizuoja septynis pasaulio vandenynus ir žemynus. Po kojomis guli sutraukytos grandinės – vergovės pabaiga, į viršų pakeltoje dešinėje rankoje – deglas, o kairėje – lenta su šventa data, žinoma kiekvienam amerikiečiui: „Liepos 4-oji, 1776”. Statulos gabaritai įspūdingi: aukštis – 46 metrai, svoris – 225 tonos.
Originalus sprendimas
Galinga statula turėjo atlaikyti stiprius vėjus ir audras, todėl reikėjo patikimos konstrukcijos. F.O. Bartoldžiui į pagalbą atėjo inžinierius Giustavas Eifelis (vėliau pastatęs garsųjį Eifelio bokštą). Jis sukūrė ir surinko originalią metalinę rėminę konstrukciją, laikančią centrinį atraminį stulpą. Ant šio paslankaus karkaso tvirtinamas išorinis statulos apvalkalas – didžiulės 2,4 milimetro storio varinės plokštės.
Pagaminta statula buvo surinkta ir tris mėnesius stovėjo Paryžiuje, kad žmonės galėtų pasigrožėti ja. Paskui ji buvo išmontuota ir supakuota į dėžes. 1886 metų liepą prancūzų fregata „Izerė” atplukdė vertingą krovinį į Niujorko uostą. Statulos montavimo darbai tęsėsi net keturis mėnesius.
1924 metais Laisvės statulai ir salai buvo suteiktas nacionalinio parko statusas. 1976 metais postamento cokolyje įkurtas Amerikos istorijos muziejus, įrengtas liftas, panoraminės aikštelės ir pan.
Po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristų atakų JAV simbolis – „Ledi Liberty” muziejus buvo laikinai uždarytas. Tik nuo 2004 metų turistai vėl gali susipažinti su Laisvės statulos muziejaus ekspozicija ir grožėtis Niujorko panorama. Beje, Teksaso technikos universiteto specialistai rengia kruopščią elektroninę statulos kopiją. Viena kopija bus saugoma Kongreso bibliotekoje, kita Nacionaliniame archyve ir trečia – slaptame valstybės archyve.
Laisvės statula yra ne tik Amerikoje
Žinoma, amerikiečiai saugo savo nacionalinį pasididžiavimą, bet Niujorko Laisvės statula – ne vienintelė pasaulyje. Daugybė statulos kopijų, galbūt ne tokių didingų, stovi kituose pasaulio miestuose – Buenos Airėse, Bankoke, o Paryžiuje – monumento tėvynėje – jų net dvi. Senos salelės Gulbių alėjoje 1889 metais buvo pastatyta 9 metrų aukščio „Ledi Liberty” kopija. Šią kopiją prancūzams padovanojo patys amerikiečiai pasaulinės parodos atidarymo proga. Dar vieną statulą Paryžiui padovanojo pats F. O.Bartoldis. Ji stovi miško pievelėje šalia Liuksemburgo sodo aptvaro.
😯 💡 😮 😉 🙂
normalus aprasymas… liabai tynka referatams… xDDD
labai aiskiai ir suprantamai aprasyta. daug vertingos informacijos.
Taip..labai geras aprasyma ;DD labai labai 😉 😛 🙂 😀
teko girdeti kad statula buvo uzsisakes egiptas bet po to neuzteko pinigu tai atsisake. ar tai tiesa?