Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas kratosi „degalinės” tarp Vilniaus ir Klaipėdos statuso
Po kelerių metų Kauno nebebus galima pažinti. Įgyvendinus investicinius projektus jis taps miestu, į kurį važiuojant pro šalį verta užsukti. Taip Kauno vystymosi tendencijas sostinėje vykstančioje parodoje „Miestas 2005” pristatė miesto valdžia. Pagrindiniais traukos objektais taps universali arena Nemuno saloje, šalia įsikursiantis prekybos ir pramogų centras „Akropolis”.
Bunda iš snaudulio
Vakar „Litexpo” parodų rūmuose prasidėjo miestų plėtros, investicijų, nekilnojamojo turto, komunalinio ūkio, pastatų techninės įrangos ir apsaugos paroda „Miestas 2005”. Vienu pagrindinių jos akcentų tapo Lietuvos didžiųjų miestų plėtros planai ir investiciniai projektai, kurių yra per 30. Bendrame stende juos pristato Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai. Eksponuojami ir detalūs šių miestų maketai su būsimais naujais objektais.
„Kaunas gana ilgai snaudęs atsibudo. Manau, kad mums pavyko pritraukti pakankamai solidžias investicijas ir jos bus sėkmingai panaudotos. Garvežiu, kuris paskui save traukia nuo 200 milijonų iki 1 – 1,5 milijardo litų investicijų, tapo universali daugiafunkcinė sporto arena Nemuno saloje”, – kalbėjo Kauno vicemeras Adolfas Antanas Balutis.
Universalios arenos preliminari statybos kaina – 75 mln. litų. Šiuo metu ieškoma koncesininko šiam objektui. Jau paskelbtas konkursas, vykdomi kiti pradiniai darbai. Kitoje salos dalyje įsikurs visuomeninių ir rekreacinių pastatų zona su bendruomenės rūmais, pramogų kompleksais ir unikaliu atrakcionų parku.
Netoli arenos iškils pramogų ir prekybos centras „Akropolis”. Jau pradėta griauti senus pastatus, esančius jo teritorijoje. Kartu bus tvarkomas ir kairysis Nemuno krantas, kur įgyvendinamas gyvenamųjų namų investicinis projektas, o Aleksote iškils Gintariškių gyvenamasis rajonas.
Lapkričio pabaigoje pirmuosius lankytojus turėtų pakviesti Vytėnuose privačių investuotojų statomas prekybos ir pramogų centras „Mega”. Šio projekto vertė – 210 mln. litų. Pasak A.Balučio, važiuojančiuosius pro šalį turėtų paskatinti čia stabtelėti 170 tūkst. litrų talpos akvariumas, kuriame plaukios įvairiausi gyvūnai.
Atgis ilgamečiai monstrai
Pagaliau turėtų atgyti ir vienas ilgamečių Kauno centro vaiduoklių – „Respublikos” viešbutis, kuriame įsikurs ekonominės klasės viešbutis. Investuoti į šį objektą planuoja uždaroji akcinė bendrovė „Kauno verslo centras”. Ji savivaldybei prieš kelias dienas pristatė miesto viešbučių verslo studiją ir savo verslo planus šiame kontekste.
„Manome, kad „Respublika” architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu siesis su „Akropoliu”. Šalia šių dviejų objektų atsiras dar viena nauja jungtis – vietoj S.Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje esančių buvusios duonos kepyklos pastatų turėtų iškilti prekybinis- rekreacinis pasažas, nusitęsiantis iki viešbučio ir „Akropolio”, – sako vicemeras.
Kaune yra apie 19 viešbučių, 9 iš jų – centre, tačiau, vykstant tarptautiniams renginiams, parodoms, jų jau nebeužtenka. Tai taip pat liudija, jog miestas atsigauna. Ypač jaučiamas pigesnių viešbučių trūkumas.
Kitas Kauno monstras, stūksantis A.Mickevičiaus gatvėje, buvęs suprojektuotas kaip viešbutis, turėtų virsti studentų bendrabučiu arba mažų butų daugiabučiu. Jie galėtų turėti paklausą tarp verslininkų svečiams apgyvendinti. Dėl šio pastato vyksta teisminiai ginčai tarp Savivaldybės ir bendrovės „Britanika”, kuri nevykdo sutarties.
Malonu gyventi ir investuoti
Pasak A.Balučio, daug dėmesio ir toliau bus skiriama miesto viešojo transporto vystymui. Kaune visuomeniniu transportu naudojasi net 60 proc. gyventojų. „Perkame naujus autobusus, planuojame įsigyti ir naujų troleibusų. Norime, kad mieste būtų malonu ir patogu gyventi”, – teigė vicemeras.
Jo teigimu, Kauno valdžia deda pastangas, kad mieste būtų palankios sąlygos investicijoms. Siekiama kiek įmanoma supaprastinti procedūras, panaikinti kitus verslo vystymosi trukdžius.
Parodoje „Miestas” Kaunas pristatė naujintėlį informacinį produktą, parengtą remiant PHARE – miesto verslo geografinę ir informacinę sistemą. Joje sukaupta daug įvairių duomenų, medžiagos, todėl ji turėtų būti ypač naudinga besidomintiems verslo sąlygomis Kaune ir turintiems planų čia investuoti.
„Prieš kelerius metus Kaunas buvo vadinamas degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o dabar sostinė mus jau oficialiai pripažįsta savo priemiesčiu. Tai didžiulis žingsnis pirmyn”, – šmaikštavo vicemeras.
Neatsilieka kiti didmiesčiai
Įdomios ir kitų didžiųjų miestų ateities vizijos, pristatytos parodoje. Vilnius, besirengiantis 2009 metais tapti Europos kultūros sostine, gerina kultūros ir laisvalaikio infrastruktūrą. Pasak sostinės vicemero Algimanto Vakarino, planuojamas daugiafunkcinis kultūros ir pramogų centras su koncertų salėmis, kuris galėtų įsikurti šalia Seimo arba Koncertų ir sporto rūmų teritorijoje.
Parengtas projektas, kuriame siūloma šalia „Žalgirio” stadiono pastatyti konferencijų ir kongresų centrą, sporto ir laisvalaikio renginiams skirtus pastatus, parduotuves bei biuro patalpas. Šio projekto finansinis partneris – „Ūkio banko investicinė grupė”, projekto plėtotojas – UAB „Hanner”.
Toliau sparčiai vyksta statybos Šnipiškėse, esančiose dešiniajame Neries krante. Čia jau investuota 142 mln. eurų. Planuojama pritraukti dar 800 mln. eurų. Kitas svarbus projektas – vandens pramogų parkas, kuris bus užbaigtas iki kitų metų pabaigos. Tęsiasi diskusijos dėl greitojo tramvajaus linijos. Šio projekto vertė – 21 mln. litų.
Neatsilieka ir Klaipėda, pretenduojanti tapti Baltijos regiono turizmo centru. Toliau tvarkoma piliavietė, Danės krantinėse ketinama įrengti jachtų ir mažųjų laivų prieplauką. Šie darbai pritrauks apie 40 mln. litų investicijas. „Miesto centre, senojoje Tabako gamykloje, įsikurs kultūros „fabrikas”. Sveikatingumo ir pramogų centru taps Kopgalis su Jūrų muziejumi. Čia iškils delfinų terapijos, sveikatingumo centrai”, – pasakoja apie miesto ateitį meras Rimantas Taraškevičius.
Klaipėdiečiai taip pat galvoja apie greitojo tramvajaus liniją, kuri nusidriektų jūros pakrante nuo uostamiesčio centro iki Palangos ar net Šventosios.
Giedrė Budvytienė