Amerikiečio aktoriaus ir režisieriaus Robo Bekerio komedija „Urvinis žmogus” debiutuoja uostamiestyje. Monospektaklio premjera Klaipėdos koncertų salėje įvyks spalio 14 dieną 20 val. Scenoje išvysime puikiai uostamiesčio publikai pažįstamą aktorių Darių Meškauską.
Šį rugsėjį 41-ąjį gimtadienį atšventęs aktorius yra savotiškas „aukso viduriukas” tarp kitų dviejų „urvinių” – septynetu metų jaunesnio Dainiaus Kazlausko ir vienuolika metų vyresnio Kosto Smorigino. Pats Darius Meškauskas naująjį vaidmenį humoristiniame spektaklyje apie amžinus vyrų ir moterų nesusikalbėjimus vadina įdomiu iššūkiu sau. Ir tikisi, jog visi spektaklio žiūrovai bent šiek tiek pasijus „urviniais”.
„Urvinio žmogaus gatvė” nusidriekė per visus žemynus
Amerikiečio aktoriaus ir teatro prodiuserio Robo Bekerio 1991 metais sukurta komedija „Urvinis žmogus” nepaprastai išpopuliarėjo Amerikoje ir yra ilgiausiai per visą Brodvėjaus istoriją scenoje išbuvęs monospektaklis. Niujorko gatvė, kurioje stovi 700 kartų spektaklį parodęs teatras „Helen Hayes Theater” net pavadinta „Urvinio žmogaus gatve”. Dabar jis rodomas daugiau kaip 30-yje pasaulio valstybių visuose žemynuose, jį matė jau daugiau kaip 4 mln. žiūrovų. „Labai gyvenimiška ir humoro kupina istorija apie vyrų ir moterų skirtumus „urvinio” lūpomis kalba apie žmonių santykius, kurie visada yra svarbiausia mūsų gyvenimo dalis”, – apie naują premjerą kalbėjo spektaklį pastačiusios menų agentūros „Baltic Music” vadovas Simonas Keblas.
Vienintelis spektaklio herojus, mėginantis dviejų lyčių kultūrų, papročių bei jausenos skirtybes aiškinti iš urvinio žmogaus ir XXI a. pozicijų, yra „standartinis”, „ikonizuotas” vyras. Jis dirba ir tinginiauja, rūpinasi šeima ir drybso ant lovos, myli savo žmoną ir dažnai klausia savęs – kodėl jiedu kalba ta pačia kalba, bet vienas kito nesupranta? Pagaliau jis suvokia: laukinėje senovėje lyčių požiūriai skyrėsi ne ką menkiau negu „teliko” ir bulvių traškučių amžiuje. Pats komedijos autorius pripažino, kad kuriant įžvalgų sklidiną pasakojimą apie vyrų ir moterų mąstymo bei elgsenos skirtumus jam teko domėtis antropologija, priešistoriniu žmonių gyvenimu, psichologija, sociologija ir mitologija.
Peržengė savo ego
Šį sezoną Klaipėdos koncertų salėje spektaklį planuojama rodyti kiekvieną mėnesį po kelis kartus. K. Smorigino premjera Klaipėdoje numatyta spalio 29 dieną, o D. Kazlausko – lapkričio mėnesį. Visų aktorių, atliekančių urvinio vaidmenį gyvenimiškoji ir aktorinė patirtis skiriasi, tad trijulė tikina sukūrusi netradicinių scenografijos detalių, skirtingą siužeto interpretaciją.
Per spaudos konferenciją žurnalistai susitiko su dviem iš trijų „urvinių” – Dariumi Meškausku ir Dainiumi Kazlausku. Pastarasis debiutavo šioje vieno aktoriaus komedijoje 2005 m. sausio mėnesį, Vilniaus klube „New York”. Jo sukurtas vaidmuo susilaukė kritikų ir žiūrovų simpatijų, be to, „urvinis” tapo vienu iš vaidmenų, 2005-aisiais pelniusių D. Kazlauskui Metų aktoriaus apdovanojimą.
„Intrigą gimdo tai, jog aktorius tiesiogiai bendrauja su žiūrovais, o šie tampa spektaklio dalyviais. Tas bandymas nutrinti ribas, atviras pašnekesys ir tai, jog žiūrovai savaip identifikuojasi su „urviniu”, išprovokuoja didelį bendrystės jausmą”, – sakė Darius Meškauskas.
Beje, prisipažįsta, jog po repeticijos būna šlapias nuo milžiniško krūvio bei įstangų peržengti savąjį ego ir surasti universalių įžvalgų, kuo urvinė lyčių partnerystė yra pamokanti mums. „Mano herojus turi asmeninių įsižeidimų, kompleksų, bet jei ir atsiranda agresijos, neapykantos kvapas, visgi pagaliau „urvinis” suvokia, kad myli savo moterį. Todėl jie ir pykstasi, todėl ir kyla tokios ribinės reakcijos. Ta nuotaikų, išgyvenimų, vertinimų kaita mane dirgina, tačiau ausdamas monologą turiu būti labai nuoširdus ir tikras. Kitaip žiūrovas neatpažins savęs, nesusitapatins su „urviniu” taip, jog galėtų pažvelgt į savo paties šeimyninius santykius su humoru”, – sakė D. Meškauskas.
Nors spektaklyje paliestos problemos yra labai rimtos, stebint „urvinio” santykių eksperto dvasinius pokyčius žiūrovų poroms kyla noras susitaikyti, pasijuokti iš savęs ir… nusiraminti. Todėl, tikina spektaklio prodiuseriai ir aktoriai, komedija turi kur kas didesnį terapinį poveikį, negu seansas pas psichoanalitiką. Jau plinta legendos apie tai, jog gražaus siužeto, aukštos prabos, ikoniškų gyvenimo situacijų spektaklis sutaikė ne vieną skyryboms pasiryžusią porą.
Ivona Žiemytė