Naujoje SEB grupės Rytų Europos rinkų apžvalgoje „Eastern European Outlook” teigiama, kad 2005-2007 m. Vidurio ir Rytų Europos ūkio plėtra išliks stabili. Sparčiausiai regione augs Latvijos, Estijos ir Lietuvos BVP, tačiau ekonomikos augimas po truputį lėtės. Aukštos energetinių išteklių kainos neleis infliacijai sulėtėti, o tai veikiausiai privers Estiją ir Latviją atidėti euro įvedimą.
„Vidurio ir Rytų Europos kontekste Lietuvos ekonomikos tendencijos atrodo išties gerai. Pagrindinis ūkio plėtros variklis išlieka vidaus paklausa, o žymesnio vidaus paklausos augimo sulėtėjimo laukiama kitų metų pabaigoje, pradėjus kilti palūkanų normoms”, – sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė. Anot jos, skirtingai nei kitose šalyse, Lietuvoje grynasis eksporto balansas toliau blogėja ir neturi teigiamos įtakos BVP augimo tempui. Kita vertus, eksporto plėtrai išliekant spartesnei nei importo, teigiamo užsienio prekybos įnašo galima tikėtis jei ne šiais, tai kitais metais. Naujoje apžvalgoje nekeičiamos anksčiau SEB grupės skelbtos Lietuvos BVP augimo prognozės. Šiais metais šalies ekonomika išaugs 6,8 proc., kitąmet – 6,5 proc., o 2007 m. – 6,2 procento.
SEB grupės analitikai pabrėžia, kad infliacija bus sunkiausia kliūtis Baltijos šalims ir Slovėnijai įsivesti eurą numatytu laiku. „Prognozuojame, kad pirmosios ES naujokių bangos tikrinimo metu – 2006 metų pavasarį – Mastrichto infliacijos kriterijus bus 2,6-2,8 procento. Taigi Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną 2007 metais yra labai didelės”, – teigė A. Budrytė. Nors šiuo metu Slovėnijos infliacijos tempas yra santykinai per didelis, drastiškas jo sumažėjimas per pastaruosius šešis mėnesius leidžia tikėtis, kad ir ši šalis įsives eurą 2007 metais. Tuo tarpu tiek Estijai, tiek ir Latvijai veikiausiai teks koreguoti įstojimo į euro zoną tvarkaraštį. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių, Estijoje euras bus įvestas 2008 m., o Latvijoje – 2009 metais.
Pasak SEB analitikų, plačiai diversifikuotas Estijos ekonomikos augimas ateinančiais metais paliks verslo ciklo viršūnę ir nuosaikiai lėtės. 2005 m. šios šalies BVP turėtų padidėti 7,0 proc., o 2006 m. ir 2007 m. – po 6,4 procento. Latvijos ekonomika išliks sparčiausiai augančia ne tik Vidurio ir Rytų, bet ir visoje Europoje. Šiais metais prognozuojamas Latvijos BVP augs 8,7 proc., kitais metais – 7,5 proc. ir 2007 m. – 7,0 procentus.
Pirmąjį šių metų pusmetį kaimyninės Lenkijos ūkio plėtrą iš esmės lėmė spartus eksporto augimas, tačiau privatus vartojimas ir investicijos taip pat pradeda įgauti pagreitį. Tikimasi, kad 2005 m. BVP augimas sudarys 3,3 proc., o 2006 m. ir 2007 m. – po 4,5 procento. Besitęsiantis ūkio augimas Čekijoje ir Slovakijoje padės įveikti vieną iš skaudžiausių dabartinių problemų – didelį fiskalinį deficitą. Vengrijoje, deja, fiskalinis deficitas išliks didelis. Šiais ir kitais metais Čekijos BVP veikiausiai išaugs po 4,8 proc., o 2007 m. – 4,3 procento. Slovakijos atitinkami augimo rodikliai 2005-2007 metams yra 5,3 proc., 5,8 proc. ir 6,2 procento, o Vengrijos – 3,7 proc., 4,0 proc. ir 3,8 procento.
SEB analitikai prognozuoja, kad, nepaisant aukštų naftos kainų ir didelio privataus vartojimo, Rusijos ekonomikos plėtra artimiausiais metais lėtės. Šiais metais BVP plėtra sudarys 5,8 proc., 2006 m. – 5,3 proc. ir 2007 m. – 5,0 procentus. Būtinos prielaidos tvariai ekonomikos plėtrai užtikrinti – spartesnės reformos ir didesnės investicijos į kitus nei energetikos sektorius. Daugiausiai dėl politinių įvykių Ukrainos ekonomikai 2005 m. prognozuojamas vos 3,5 proc. BVP augimas, 2006 m. jis turėtų paspartėti iki 4,0 proc., o 2007 m. – iki 4,5 procento. Didžiausia paspirtis ūkio augimui bus sparčiai augantis privatus vartojimas.
Kas ketvirtį leidžiamas leidinys „Eastern European Outlook” anglų kalba tuo pačiu metu pasieks SEB grupės klientus Švedijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei kitose pasaulio šalyse. Pirmą kartą SEB grupės istorijoje naujasis leidinio numeris parengtas bendromis Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos analitikų pastangomis. „Klientai turės progą susipažinti su vietos rinkoje esančių ir gerai ją išmanančių ekspertų įžvalgomis. Galimybė sekti ekonomines tendencijas atskirose Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir jas lyginti tarpusavyje ypatingai svarbi planuojantiesiems veiklos plėtrą šiame regione”, – teigė A. Budrytė.
SEB Vilniaus bankas