Susikivirčijusi Seimo opozicinė frakcija jau prašo, kad jos nesutarimus išnagrinėtų valdančiosios daugumos atstovas
Opozicinių liberalcentristų nesutarimus tikriausiai teks nagrinėti valdantiesiems socialdemokratams priklausančiam Seimo vicepirmininkui. Tai precedento neturintis įvykis Lietuvos Seimo istorijoje – opozicinės frakcijos seniūno perrinkimas apskųstas vienam parlamento vadovų.
A.Čaplikas negaus priedo
Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas gavo vieno liberalcentristų atstovų Seime Raimondo Šukio raštą, kuriame skundžiamas rugsėjo 22 dieną daugumos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narių sprendimas naujuoju jos seniūnu paskirti Algį Kašėtą.
Prieš tai Liberalcentristų frakcijos seniūnu buvo Algis Čaplikas, kuris laikomas prieštaringai vertinamo LiCS lyderio, Vilniaus mero Artūro Zuoko šalininku. R.Šukys irgi priskiriamas „zuokininkų” stovyklai.
Tuo tarpu A.Zuoką kritikuojantis A.Kašėta seniūnu buvo išrinktas dešimties iš devyniolikos LiCS atstovų Seime.
R.Šukys abejoja, ar frakcijos reglamentas leidžia rinkti naują seniūną, kai nėra pareikštas nepasitikėjimas ankstesniuoju. Č.Juršėno prašyta išnagrinėti situaciją ir apsvarstyti galimybę atšaukti oficialų pranešimą apie naujo Liberalcentristų frakcijos seniūno išrinkimą. Pagal Seimo Statutą, apie naujojo seniūno išrinkimą informuojama plenariniame posėdyje. Tai ir buvo padaryta rugsėjo pabaigoje.
Seimo kanceliarijos dokumentuose ir oficialioje parlamento interneto svetainėje jau įrašyta, kad LiCS frakcijos seniūnas yra A.Kašėta. Buvusiam seniūnui A.Čaplikui bus nutrauktas kelių šimtų litų priedo prie atlyginimo mokėjimas. Toks priedas priklauso visiems frakcijų seniūnams. Tiesa, A.Kašėta tokio priedo negaus, nes šis parlamentaras yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas. Už šias pareigas irgi priklauso atitinkamas priedas prie atlyginimo. Kai Seimo narys užima kokias nors pareigas parlamente, jam „seniūno priedas” nebemokamas.
„Paprastai renkamas metams”
Pagal įstatymą, Č.Juršėnas turi 30 dienų, kad išnagrinėtų pateiktą skundą. Kol kas jis nekomentuoja, kaip elgsis, tikėdamasis, kad per tą laiką LiCS atstovai Seime sugebės tarpusavyje susitarti. Priešingu atveju, situacija gali būti nagrinėjama Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo valdyboje.
A.Kašėta nuolat kartoja, kad buvo išrinktas teisėtai. Vakar „Kauno dienai” jis sakė, kad frakcijos reglamente įrašyta, jog seniūnas „paprastai renkamas metams”. A.Čaplikas seniūnu tapo pernai lapkritį, vos pradėjus dirbti dabartinės kadencijos Seimui.
„Reglamente esantis žodis „paprastai” reiškia, kad seniūnas netenka įgaliojimų bet kada, kai išrenkamas kitas seniūnas. Nepasitikėjimo ankstesniuoju frakcijos vadovu reikšti nebereikia. Taip ir įvyko mūsų atveju”, – teigė A.Kašėta.
Be to, pasak jo, pernai išrinkus A.Čapliką, į sprendimą nebuvo įrašyta, kad jis išrinktas vieneriems metams. Todėl vietoje jo bet kada galėjo būti renkamas naujas seniūnas, nepareiškiant nepasitikėjimo ankstesniuoju.
Tiki blaiviu protu
Tuo tarpu LiCS etikos sargai nusprendė, kad parlamentinės frakcijos seniūno rinkimai buvo neteisėti. Pirmadienį iki vėlyvo vakaro posėdžiavusi LiCS Etikos komisija nustatė, kad nesibaigus ankstesnio seniūno kadencijai surengti rinkimai neatitinka partijos įstatų. Įvertinti šiuos rinkimus komisiją buvo paprašiusi partijos valdyba.
Rytoj LiCS valdyba rinksis į dar vieną, neeilinį, posėdį, kuriame svarstys daugumos frakcijos narių elgesį.
Manoma, kad valdyba gali siūlyti dalį frakcijos narių išmesti iš partijos, kitai daliai pritaikyti narystės sustabdymą.
Tačiau A.Kašėta tikisi, kad „valdyba bus protinga ir nežengs konfrontacijos keliu”. „Valdyba galės legitimuoti mane kaip seniūną arba toliau konfrontuoti. Mes tikime blaiviu protu ir tuo, kad vadovybė nori išeiti iš krizės, o ne ją gilinti”, – sakė naujasis seniūnas.
Kaip anksčiau yra sakęs A.Zuokas, seniūno rinkimus reikėjo surengti pasibaigus seniūno kadencijai, tai yra lapkričio vidury, o kandidatai turėjo būti pristatyti partijos valdybai.
LiCS vadovas prieš savaitę žurnalistams teigė norintis atstatyti „buvusį status quo”.
Vidiniai neramumai opozicinėje partijoje prasidėjo prieš pusmetį, kuomet A.Zuokas neatsižvelgė į Prezidento Valdo Adamkaus netiesiogiai išsakytus raginimus pasitraukti iš užimamų pareigų kaip praradusiam visuomenės pasitikėjimą.
Stasys Gudavičius