Narkotikų žalos mažinimo programos – tai ne vien švirkštų keitimas ir narkomanų aprūpinimas metadonu. Pagrindinis jų tikslas – socialinė, medicininė pagalba narkotikų vartotojams.
Taip Vilniuje vykusiame tarptautiniame forume „Narkotikų problema Baltijos regione: nauji iššūkiai” teigė Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro vykdantysis direktorius Antonijas Marija Kosta (Antonio Maria Costa).
Ekspertų nuomone, plėtojant narkotikų žalos mažinimo programas, reikia gerokai pagerinti jų kokybę ir kontrolę, parengti naujų specialistų, išplėsti paslaugų apimtis.
„Lietuvoje, kaip ir likusiose Europos šalyse bei JAV, manoma, kad žalos mažinimo programas būtina taikyti tiems asmenims, kuriems nepadeda joks kitas gydymas nuo priklausomybės narkotikams”, – pabrėžė Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.
Pasak specialistės, metadono programos jokiu būdu netaikomos visiems. Jose dalyvauja tik tie asmenys, kurie neturi motyvacijos gydytis kitais metodais, nes tik tokiu būdu galima apsaugoti asmenį nuo savęs žalojimo ir žalos kitiems visuomenės nariams.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europoje pakaitinis gydymas skiriamas daugiau nei pusei milijono žmonių. Toks opioidus vartojančių asmenų gydymas ypač išplito per pastaruosius 10 metų.
Ekspertai teigė esantys patenkinti tokiu pasiekimu, tačiau pabrėžė, jog narkotikų žalos mažinimo srityje dar reikia daug nuveikti, kad gydymo galimybės būtų suteiktos visiems, kuriems jų reikia, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Forume pripažinta, kad žalos mažinimo programos padeda „ištraukti” narkotikų vartotojus iš pogrindžio, mažinti nusikalstamumą, užsikrėtimą ŽIV, hepatitu, didina narkomanų motyvaciją tęsti gydymą.
2005-10-03 16:19