Prezidentas Valdas Adamkus ragina parduodant bendrovės „Mažeikių nafta” akcijas laikytis kuo didesnio skaidrumo ir ieškoti pirkėjo, kuris nekeltų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pasak šalies vadovo, Vyriausybė turėtų aiškiai įvardyti kompanijas, pretenduojančias į dalį bendrovės akcijų, ir nesudaryti pagrindo spėlionėms, nes šis sandoris turės įtakos visos šalies ekonomikai.
„Kiekvieno iš mūsų šiandieną vienintelis prašymas, kad sprendžiant tą problemą būtų skaidrumas, aiškumas, kad nebūtų spekuliacijų, kas ką galvoja, – interviu Lietuvos televizijos laidai „Savaitė” teigė Prezidentas. – Jokios abejonės nėra, kad ši tema ir jaudina, ir šiurpina. Kalbame ne apie kokios nors vienos kompanijos reikalus, bet apie valstybės ekonominį gyvenimą o tuo pačiu kiekvieną žmogų paliečiantį rezultatą”.
V. Adamkaus teigimu, sekant kasdien spaudoje pasirodančius Vyriausybės pareiškimus ir keliamas prielaidas, nėra aišku, kaip vyksta galimų pirkėjų paieškos.
„Kai Seimas turi priimti atsakomybę leisdamas Vyriausybei kalbėti apie 3-4 mlrd. litų įsipareigojimą, čia jau laisvoms diskusijoms vietos nėra. Atverkime kortas, pasakykime, kas dalyvauja, kur dalyvauja, kokiomis sąlygomis dalyvauja, kad niekam nereikėtų abejoti”, – ragino šalies vadovas.
Anot jo, prielaidų interpretacijoms sukelia net kalbos apie galimus Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko šeimos ryšius su Rusijos koncerno „Lukoil”, vieno iš pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos” akcijas, įmone.
Praėjusią savaitę dienraštis „Lietuvos rytas” paskelbė, esą viešbučio „Crowne Plaza” akcininkui „Orgos Limited”, kurio savininkai nėra žinomi, atstovauja „Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas, kuris taip pat yra viešbučio valdybos narys. 38 proc. viešbučio akcijų „Orgos Limited” yra pardavusi I. Paleičiko žmonos bendrovė „Vaizga”.
Kaip pažymėjo V. Adamkus, parduodant „Mažeikių naftos” akcijas turi būti užtikrintas šalies nacionalinis saugumas. „Kas stovi už šitos kompanijos („Lukoil” – ELTA)? Aišku, kad Rusijos vyriausybė suinteresuota tuo, ji turės nuolatinės įtakos kompanijos sprendimams, – kalbėjo šalies vadovas. – Todėl priimdami tam tikras sąlygas, pasirašydami turime užtikrinti, kad sąlygos mūsų nacionaliniam saugumui būtų išpildytos. Kad įsipareigojimas būtų ne pasakytas žodžiu, o aiškiai padedant parašą, jog Lietuvos interesai dėl to nenukentės”.
Prezidento manymu, Vyriausybė nepakankamai stengėsi ieškodama kitų galimų žaliavos šaltinių, ne vien iš Rusijos: „Jei jau taip pasidairius, nereikia arabų kraštų, čia pat yra Norvegija, kiti prieinami šaltiniai, ne tiek tolimi. Abejoju, ar buvo tikrai stengtasi, nelaukiant, kas ateis ir pasisiūlys, ar iš pačios Vyriausybės buvo padėta pakankamai pastangų pasiteirauti, pakviesti, pažiūrėti galimybes, ir tada, turint didesnį pasirinkimą, daryti tinkamiausią sprendimą, kuris Lietuvai kaip valstybei būtų naudingiausias”.
Kaip jau buvo skelbta, Seimas pradėjo svarstyti įstatymus, kurie suteikia įgaliojimus Vyriausybei pirkti ir naujam savininkui parduoti bankrutuojančio Rusijos koncerno „Jukos” valdomas „Mažeikių naftos” akcijas, tam skolinantis iki 3 mlrd. litų, taip pat naujam įmonės savininkui parduoti dalį dabar valstybės turimų įmonės akcijų.
Dabar Vyriausybė turi 40,66 proc. akcijų, „Jukos” – 53,7 proc. Pastarasis paketas biržos kaina yra vertas 4,8 mlrd. litų.
Pasak Premjero, į „Jukos” valdomas „Mažeikių naftos” akcijas pretenduoja Rusijos koncernai „Lukoil” ir TNK-BP. Austrijoje registruota bendrovė „Baltic Holding”, kuri anksčiau buvo siejama su Rusijos koncernu „Gazprom”, esą atsisakė planų įsigyti akcijas.
A. Brazauskas yra atskleidęs planus naujajam „Mažeikių naftos” savininkui tiesiogiai parduoti ir apie 20 proc. Vyriausybės dabar turimų akcijų už daugiau nei 1 mlrd. litų.
Pavasarį paskelbtoje Vyriausybės 2004 metų veiklos ataskaitoje buvo nurodyta, kad „Lukoil” interesai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl užsitęsusių įtemptų „Jukos” santykių su Rusijos vyriausybe esą išaugo tikimybė, kad Lietuvai sutriks naftos tiekimas ir kad Rusija per Kremliui lojalias kompanijas „Lukoil” ar „Gazprom” perims tiesioginę „Mažeikių naftos”, o vėliau – galbūt ir „Klaipėdos naftos” kontrolę.
„Tokiu atveju minėtosios Rusijos kompanijos imtų dominuoti Lietuvos naftos sektoriuje (ar net keliuose energetikos sektoriuose – „Gazprom” atveju)”, – rašoma ataskaitoje.
2005-10-03 07:02