Tik vasara pasitraukė iš mūsų kiemo, atkeliavo ruduo su savais džiaugsmais ir nemalonumais. Vienas iš tokių bjaurių įkyrumų – varvanti nosis, čiaudulys, apsiblaususi galva ir ašarotos akys. Trumpiau tariant, Brisiaus galas. Ta bjaurioji savijauta sloga vadinas, na, o medikai ją pakrikštiję rinitu.
Mėgstame apie slogą juokauti, kad negydoma ji praeina per savaitę, o gydoma – per septynias dienas. Betgi tie juokai dažnai nebeatitinka naujos, modernios realybės. Tūlam piliečiui sloga taip įsikabina į nosį, kad nepalieka nors tu ką jai daryk. Arba tie slogos sukėlėjai gerokai pažengė evoliucijos keliu ir tapo atsparesni gydymui, arba tos nosys numutavo, negaudamos užuosti švaraus oro, priverstos šniaukšti išmetamųjų dujų, kompiuterių, kondicionierių smarvę.
Slogą sukelia virusai, bakterijos arba alergenai. Pagal ligos pobūdį ji skirstoma į ūminę ir lėtinę.
Ūminė sloga užpuola peršalus. Pamiršote apsivilkti vilnonį drabužėlį, norėdami vis dar gundyti nuogu pilvu ar didžiule iškirpte ir štai jau turite – užgulė nosį, lyg užsukamas mechanizmas vis čiaudite ir čiaudite, peršti nosiaryklę, maudžia kaktą ir akis. Kūnas gali sušilti net iki 37 C temperatūros. O jau kitą dieną iš nosies varvės lyg iš sugedusio čiaupo. Teliks tik stebėtis – iš kur tiek jūsų kūne laisvo vandens.
Nenumokite ranka į šią būseną. Mat slogos virusai nemėgsta tenkintis tik nosiarykle. Dažnai jie susibroliauja su įvairiausiomis bakterijomis. Tuomet šliaužianti mikrobų vilkstinė okupuoja ausis (jas pasiekia per Eustachijaus vamzdį, jungiantį nosį su ausimis), ryklę, bronchus. Kartais jiems pavyksta pasiekti net plaučius.
Nuolat sergant ūmine sloga, jos negydant ar verčiant nosį uosti ją erzinančius kvapus, sloga virsta lėtine. Jos simptomai tokie pat nemalonūs, kaip ir ūminės slogos, tačiau silpniau išreikšti. Tad tenka nuolat vaikščioti šlapiuojančia ir paraudusia nosimi. Čia dar ne visos bėdos. Lėtinė sloga neretai įsiveržia į prienosinius ančius ir sukelia sinusitą.
Su sloga kovojame lašindami ir purkšdami į nosį įvairiausius išreklamuotus vaistus, kurie dažniausiai atlieka tik vieną funkciją – mažina nosies gleivinės paburkimą ir apsaugo nuo žuvies išvaizdos kvėpuojant pražiojus burną.
Žinoma, su ilgai besitęsiančia ir įsismarkavusia sloga be gydytojo pagalvos išsiversti nepavyks. Jei sloga komplikavosi, gali prireikti net vartoti antibiotikus.
Visgi reikėtų žinoti, kokios kovos taktikos tenka imtis, slogai užpuolus
– jei užgulė nosį, išvirkite kietai du kiaušinius ir jų nenulupę įvyniokite į keliais sluoksniais sulankstytą marlę. Šiuos du suvystytus kiaušinius pridėkite prie nosies prienosinių ančių srityje. Laikykite, kol kiaušiniai atvės. Po to nerkite į šiltą lovą ir labos nakties. Ši procedūra suaktyvina kraujotaką nosyje, tad kraujo kūneliai – kariai greičiau atvyksta į kovos lauką;
– pašildykite kojas karštame vandenyje, įbėrę į jį saują druskos. Paskui apaukite kojas vilnonėmis kojinėmis, lįskite po patalais ir saldžių sapnų;
– išsivirkite vaisto nuo slogos. Į puodelį karšto pieno įberkite smulkiai supjaustytą su medumi patroškintą svogūną. Išgerkite ir laukite pagerėjimo;
– įlašinkite į šnerves po kelis lašelius alavijo sulčių keletą kartų per dieną;
– praturtinkite savo racioną vitaminais, ypač vitaminu C;
– jokiu būdu stipriai nešnypškite nosies, nes užsikimš Eustachijaus vamzdis, ir mikrobai pasieks ausis. Nestipriai šnypštelėkite, užspaudę vieną šnervę, po to veiksmą pakartokite su kita šnerve;
– šilčiau renkitės ir gerai pailsėkite. Dažnai gerai išsimiegojus, pavyksta įveikti slogą net per keletą dienų.