Seimui ketvirtadienį numatoma pateikti Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės parengtą Konstitucijos pataisos projektą, kad mokslas privalomas iki pilnametystės.
Šiuo metu Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų. Toks amžiaus cenzas nurodytas ir Švietimo bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymuose.
Kaip teigiama M. A. Pavilionienės parengto projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, yra mažiau jaunesnių kaip 19 metų asmenų, kurie turi vidurinį išsilavinimą. Esą nuolat daugėja mokinių, paliekančių mokyklas, jie neturi pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, mažai jaunuolių tęsia mokslą, nėra mokymosi visą gyvenimą kultūros.
2000 metais vykusio ES Tarybos susitikimo išvadose tolesnė bloko ūkinė ir socialinė pažanga tiesiogiai siejama su investicijomis į žmonių išsilavinimą.
„Lietuvai įsitvirtinant Vakarų erdvėje, švietimas turi padėti atskleisti visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį”, – pažymima aiškinamajame rašte.
Anot M. A. Pavilionienės, jos siūloma pataisa turėtų sumažinti vidurinio išsilavinimo neturinčių asmenų skaičių, sustiprinti jaunų žmonių bendruosius gebėjimus mokytis visą gyvenimą, įgyti kultūrinę ir socialinę kompetenciją, būti savarankiškam, veikliam, atsakingam žmogui.
„Išsilavinęs žmogus geba kritiškai vertinti žalingus potraukius – alkoholizmą, narkomaniją, randa savyje jėgų kovoti su smurtu, nusikalstamumu ir kitais negatyviais reiškiniais, išplitusiais Lietuvos visuomenėje”, – pažymi parlamentarė.
Be to, esą tikėtina, kad ilgesnis privalomas mokslas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad Seimas pataisai pritartų du kartus iš eilės ne mažiau kaip 94 balsais. Tarp balsavimų turi būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, kiekvieną kartą už ją turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
2005-09-29 04:27