Po pedagogės kalbos valdžia nuščiuvo

Neseniai pasibaigus Panevėžio rajono tarybos posėdžiui ne vienas politikas turbūt skubėjo į biblioteką vartyti lotynų kalbos žodyno.

Mat į pensiją gražiai išlydėta Velžio gimnazijos direktorė Vanda Sarcevičienė tarybos nariams bei posėdyje dalyvavusiems savivaldybės administracijos darbuotojams netikėtai surengė intelektualumo testą.

– Kadangi čia visi inteligentai, aš pasakysiu: „Qualis rex, talis lex”, – atsisveikindama ūmai lotyniškai prabilo pedagogė po to, kai Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus V.Sarcevičienei padėkojo už darbą, paprašė toliau darbuotis rajono švietimo sistemoje, o meras Povilas Žagunis įteikė puokštę rožių.

Posėdžių salėje, kurioje ir tarp politikų, ir tarp kviestinių asmenų buvo įvairaus išsilavinimo bei profesijų žmonių, trumpam įsivyravo nejauki tyla, veiduose matėsi sumišimas.

– O ne inteligentams ar galit išversti, ką pasakėt? – nutraukdamas nejaukią tylą paprašė tarybos narys advokatas Arvydas Alekna, universitete neabejotinai krimtęs ir lotynų kalbos.

– Ne, – atkirto į pensiją susiruošusi pedagogė. – Aš manau – čia visi inteligentai, – išdidžiai tarusi V.Sarcevičienė išėjo iš salės.

Pedagogės pavartotas lotyniškas posakis pažodžiui verčiamas taip: koks karalius, toks įstatymas, o perfrazavus galėtų būti verčiamas – kokia valdžia, tokie ir įstatymai.

Tačiau po žaibiškai pedagogės surengto lotynų kalbos žinių patikrinimo savo inteligentiškumo „Panevėžio ryto” korespondentei negalėjo įrodyti net ir labai išprusęs bei jaunystėje kasdien po lotynišką posakį išmokdavęs vienas istorikas bei žymus mūsų kraštotyrininkas.

Pati V.Sarcevičienė „Panevėžio ryto” korespondentei taip pat pripažino, jog kai kas tarybos posėdyje jos pasakymo galėjo nesuprasti.

Bet dėl to mokytoja nematanti nieko baisaus – juk tam esą žodynai, į kuriuos galima pasižiūrėti primiršus kokį lotynišką posakį.

– Aš ir tam vyrui, kuris manęs paprašė išversti ištartą frazę, norėjau dar pasakyti: „Moki žodį – žinai kelią”. Juk nieko tokio, kad nežinai, gali susirasti ir sužinoti, – įsitikinusi su gimnazija atsisveikinanti vadovė.

V.Sarcevičienė nemano, kad savo poelgiu pažemino politikus, trumpam galėjusius pasijusti kvailai. Juolab pedagogė nenorėjusi sąmoningai ką nors paniekinti ir priversti pasijusti nejaukiai.

Pedagogė patikino niekam iš rajono politikų nejaučianti jokios nuoskaudos, buvusi labai gražiai išlydėta į pensiją ir dar sulaukusi iš jų naujo, nevadovaujamo, darbo pasiūlymo.

Kadangi V.Sarcevičienė jaučiasi sveika ir stipri, ji ketina tuo pasiūlymu pasinaudoti.

Lotynų kalbą gimnazijoje dėstanti V.Sarcevičienė prisipažino lotynišką frazę tarybos posėdyje mestelėjusi todėl, kad nebuvo apgalvojusi savo atsisveikinimo kalbos.

Šia fraze pedagogė norėjusi visiems pasakyti, jog mokykloje nevaidinusi direktorės, o dirbusi nuoširdžiai.

V.Sarcevičienės mokiniai ir kolegos mokytojai, pasak pačios pedagogės, jau yra įpratę nuolat girdėti iš jos lūpų sparnuotuosius lotyniškus posakius.

Daiva Rasimavičiūtė

„Panevėžio rytas”