Kai kuriuos vyrus būtų galima laikyti vaikščiojančiomis žaizdomis. Jie slepia savo randus, kuriuos paliko vaikystė, draugystės su moterimis ir visa kita, nuo ko jiems teko kentėti. Ir čia pasirodome mes, kupinos užuojautos, pasirengusios padėti Jam, išgydyti Jį, paremti Jį ir užsikrauti Jo bėdas ant savo pečių.
Mes ir vėl pamirštame save. Pamirštame, kad jo problemos nėra svarbesnės nei mūsų. Randai jam kelia ne daugiau skausmo nei ta kančia, kurią jis gali sukelti mums, kai stengsimės Jį pagydyti.
Žmona ar psichoterapeutė?
Guodimas turi turėti ribas. Dažniausiai mes jų nejaučiame. Daugeliui iš moterų patinka, kai vyrai emocionaliai priklauso nuo mūsų, nes viliamės taip apsidrausti, kad jie mūsų nepaliktų.
Negi norite būti reikalingos tik dėl tokios priežasties? Negi norite būti jo psichoterapeutė ar motina, užuot buvusi jo mergina ar žmona? Negi iš tikrųjų norite, kad jis pasiliktų su jumis tik todėl, kad jam reikia emocinės paramos? Negi būsite laiminga gyvendama pagal tokį scenarijų?
Jie bijo skausmo
Daugelis vyrų labai bijo nukentėti. Tie, kurie bent kartą nusvilo, stengiasi neprarasti kontrolės. Atverti širdį moteriai, pasitikėti ja ir jaustis laisvai – tai gąsdina vyrus.
Kai naktį vyras atveria jums širdį, gali būti, kad iš ryto jis negalės pažiūrėti jums į akis. Sutikęs tą ypatingąją moterį ir galų gale netekęs budrumo, vyras pasijunta nesaugiai. Stipriajai lyčiai tai daug opesnis klausimas nei mums. Moterys nuolat taip elgiasi. Esame greitos atverti savo širdį, todėl jau pripratome būti įskaudintos žmogaus, kuriuo pasitikime.
Vyras moteriai atsiveria tik ypatingais atvejais, ir jeigu moteris jį įskaudina, jis tai palaiko tikra išdavyste. Gavę tokią pamoką, vyrai stengiasi atsiriboti ir saugojasi, kad ateityje vėl nenukentėtų nuo moterų per savo patiklumą. Galiausiai tokie vyrai ima skaudinti visas mylimas moteris iš eilės, siekdami patys apsisaugoti nuo skausmo.
Jeigu jie nukenčia, yra pasiryžę viskam, kad tik išvengtų skausmo ateityje. Jeigu pasitaikys proga įskaudinti jus, jie nedvejos.
Būkite atsargios su vyrais, kurie turi karčios patirties su moterimis.
Esminis skirtumas
Reikia suprasti vieną esminį skirtumą tarp vyrų ir moterų – jų ryšį su psichoterapija. Daugelis moterų tam tikra psichoterapijos forma užsiima nuo pat vaikystės.
Paprastai šalia mūsų visada būna žmogus, su kuriuo galime pasišnekėti – sesuo, pusseserė, kaimynė, mama ir t.t. Mums nereikia spręsti savo rūpesčių ir bėdų vienoms. Paaugusios aptarinėjame savo reikalus su draugėmis. Galų gale moterys daug dažniau negu vyrai kreipiasi į profesionalius psichoterapeutus. Mes pripratusios spręsti gyvenimo problemas pasidalydamos jomis su kitais.
Vyrai mokomi spręsti savo reikalus savarankiškai. Jiems nekyla mintis pasidalyti savo rūpesčiais ar nepasitikėjimo savimi jausmu su kitais vyrais. Tai esą nevyriška. Štai kodėl, užuot sprendę savo problemas, jie palaidoja jas savo viduje, vildamiesi, kad jos išnyks savaime.
Yra begalės moterų, kurios žino dešimtis būdų, kaip išlieti savo jausmus, kylančius bendraujant su ta daugybe vyrų, kurie tvirtai laikosi nuostatos niekam nerodyti savo emocijų. Moterys visaip stengiasi užmegzti ryšį su tais kategoriškais vyrais, kurie geriau jau stengsis įrodyti, kad viskas gerai, negu atskleis jausmus. Tačiau būti psichoterapeutėmis – ne išeitis.
Vyrai žino, kad tada, kai jie užmezga romaną su miela, simpatiška, rūpestinga mergina, turi progą išsilieti ir palengvinti savo naštą. Jie gali žaisti su mūsų jausmais ir šitaip manipuliuoti mumis. Būkite atsargios.
Apsispręskite, kas norite būti – psichoterapeutė ar tiesiog jo moteris. Ir tuo, ir tuo būti sunku.
Tikrai neverta.Ir nesistenkit klausyt nes skaudinsit tik save.Nesitikejau kad mano draugas turejo nelaiminga meile.Bet kai pradejo pasokot tai nesurado ribos verke tris men.Kai nusibodo klausyt pasakiau,kad pats kaltas jog issiskyre ir nenuriu daugiau girdet nes visi jau zino kaip ja milejo.Zinot ka padejo daugiau nebeverke neskaudino ir myle jei pasibaige.Esu laiminga ir dziaugiuosi kad tuo metu pasakiau,o nepabegau.