Jau nebetoli tas metas, kai ir mūsų krašte keisis visa buitinių atliekų tvarkymo sistema, ji pradės funkcionuoti pagal gerai veikiantį europietišką modelį.
Pagrindinis šios sistemos principas „teršėjas moka” bus įgyvendinamas per vietinę rinkliavą. Tai reiškia, jog kiekvienas regiono gyventojas privalės mokėti tam tikrą savivaldybių nustatytą bendrą rinkliavos mokestį.
Šiandien gi dažnai pasakoma: „Aš šiukšlių neturiu ir mokėti man neprivalu”, todėl ir teršiami gražiausi gamtos kampeliai, kaimai ir miestai. Vieni moka už šiukšlių išvežimą, o kiti – ne.
Pradėjus veikti naujai atliekų tvarkymo sistemai, nemokančiųjų turėtų gerokai sumažėti.
Rinkliava – visos sistemos pamatas
Visos Klaipėdos apskrities savivaldybės pasirašė bendrą sutartį, kurioje pritariama vietinės rinkliavos įvedimui. Dabar belieka susitarti dėl rinkliavos mokesčio administravimo, jo dydžio, apskaičiavimo pagrindo ir kt. Kad naujoji sistema galėtų pradėti veikti, pastačius naują regioninį sąvartyną Dumpiuose, vietinės rinkliavos mokestis visose savivaldybėse turėtų būti įvestas jau 2007 metų pradžioje.
Neseniai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre (KRATC) visų septynių apskrities savivaldybių atstovai aptarė verslo plano projektą, kurio viena pagrindinių dalių – vietinė rinkliava. KRATC yra vienas iš dešimties regioninių šalies centrų, kuriam pavesta sukurti naują bendrą atliekų tvarkymo sistemą.
Šio visai Klaipėdos apskričiai itin svarbaus aplinkosaugos projekto vertė – 11,7 mln. eurų (40,39 mln. litų). Europos Sąjunga (ES) finansuoja 50 proc. projekto vertės, valstybė – 20 proc. 30 proc. sudarys KRATC paimta paskola. Didžioji lėšų dalis teks naujo modernaus sąvartyno statybai Dumpiuose, atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių statybai savivaldybių teritorijose, senų sąvartynų uždarymui ir kita.
Naujosios atliekų tvarkymo sistemos yra paskelbtos valstybinės reikšmės projektais. Rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimas šalyje – naujas dalykas, tačiau, anot aplinkos ekspertų, tai yra bene vienintelis realus būdas įgyvendinti principą „teršėjas moka” – vieną esminių finansinio memorandumo ES paramai gauti reikalavimų.
Mokestis neviršys penkių litų
Pagal verslo plano projektą, 2007 metais rinkliavos dydis per mėnesį vienam Klaipėdos apskrities gyventojui (tiek miesto, tiek kaimo) siektų 4,2 lito be pridėtinės vertės mokesčio. Kasmet numatomas 2 proc. šios rinkliavos dydžio augimas. Pavyzdžiui, 2013 metais rinkliavos mokestis siektų 4,73 lito.
2007 metais planuojama surinkti iš gyventojų ir kitų buitinių atliekų turėtojų apie 75 proc. visų susidarančių atliekų, o 2013 metais – jau iki 85 proc. Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas toks, kad padengtų visas atliekų tvarkymo ir kitas sąnaudas, įskaitant surinkimą, transportavimą, mechanizmų nusidėvėjimą, atidėjimus sąvartyno rekultyvacijai, įvertinus pačios rinkliavos administravimo kaštus ir kita.
Be abejonės, vietinės rinkliavos dydžiui įtakos turės ir degalų, ypač dyzelino, kainos, nes didžiausią atliekų tvarkymo savikainos dalį – apie 64 proc. – sudaro būtent komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kaštai. Kita vertus, rinkliavos dydžiui įtakos turės ir tai, kaip bus rūšiuojamos atliekos. Kuo jų bus daugiau išvežama perdirbti į antrines žaliavas ir mažiau pateks į sąvartyną, tuo bus mažesnis ir rinkliavos mokestis.
Yra ir kitų svertų, kaip sumažinti šį mokestį. Pavyzdžiui, Suomijoje iš anksto susimokėjus rinkliavą už tris mėnesius, pusmetį ar metus, mokestis ženkliai mažėja, priklausomai nuo mokėjimo termino. Anot aplinkos ekspertų, Klaipėdos apskrityje planuojamas vietinės rinkliavos mokestis yra vienas mažiausių Lietuvoje.
Šiuo metu ekspertai planuoja vietinės rinkliavos dydį vienam gyventojui, tačiau daugelio nuomone, žymiai teisingesnis būdas skaičiuoti mokestį pagal turimą nekilnojamąjį turtą. Vėliau, matyt, pritarus regiono savivaldybėms, vietinė rinkliava ir bus nustatoma pagal turimo nekilnojamojo turto dydį. Tokią skaičiavimo metodiką pirmoji apskrityje jau turi pasirengusi Klaipėdos miesto savivaldybė. Tad ir kitoms savivaldybėms būtų neprošal pradėti rinktis duomenis apie gyventojų bei įmonių valdomą nekilnojamąjį turtą, kad vietinė rinkliava galėtų būti įvesta jau 2007 metų pradžioje.
Klaipėdos apskrityje yra du kurortiniai miestai, kurių savivaldybėms atliekų tvarkymas – taip pat nemažas galvos skausmas. Šimtai tūkstančių poilsiautojų palieka pajūryje kalnus šiukšlių, tačiau už jų tvarkymą deramai nemoka nei jie patys, nei juos priimantys vietos gyventojai, viešbučiai.
Tarkim, pas palangiškį, turintį trijų kambarių butą, per vasarą ilsisi 100 – 200 svečių, tačiau šeimininkas moka tik standartinį mokestį už šiukšlių išvežimą – tokį pat, kaip ir jo kaimynai, kurie poilsiautojų į savo namus nepriima. Tad šiuo atveju atliekas išvežanti įmonė patiria nuostolių. Tokią ydingą tvarką siekiama pakeisti įgyvendinant principą „teršėjas moka” su vietine rinkliava, skaičiuojama pagal turimą nekilnojamąjį plotą.
Kristina Račkauskaitė