Uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara” darbuotojai Europos prospekte gyvenantiems kauniečiams pirmiesiems mieste pasiūlė naudotis moderniais pusiau požeminiais atliekų surinkimo konteineriais. Šiems gyventojams dabar nebereikės kęsti iš konteinerių sklindančio dvoko ir stebėti, kaip po šiukšles rausiasi benamiai.
Šalia naujų daugiabučių sumontuotos dvi aikštelės, kuriose stovi po tris modernius konteinerius, nė iš tolo neprimenančius tų, kuriuos iki šiol esame įpratę matyti. Naujieji skirti atliekoms rūšiuoti – į juos atskirai bus metamos šiukšlės, plastikas ir popierius bei stiklo tara. Konteineriai, kurių 60 proc. įleista į žemę, sumontuoti pagal Suomijos bendrovės „Molok” sukurtą technologiją. Vakar šią įrangą UAB „Kauno švara” darbuotojai pristatė Savivaldybės vadovams bei Europos prospekto gyventojams.
Pusantro metro gylyje esančioje šachtoje įleista iš aliuminio ir plastiko pagaminta kapsulė, kurioje įmontuotas maišas su dangčiu. Kai maišai prisipildys, „Kauno švaros” automobiliuose esančia įranga jie bus iškeliami, atliekos išverčiamos į mašiną ir ten supresuojamos. Pasak „Kauno švaros” gamybos direktoriaus Antano Budniko, tokia atliekų surinkimo technologija turi daug pliusų – geresnis estetinis vaizdas, konteineriai užima mažiau vietos, dėl mažo diametro netilps ir todėl nebus metamos įvairios statybinės atliekos, seni baldai ir pan. Kadangi didžioji dalis konteinerio įkasama į žemę, žemoje temperatūroje bus mažiau galimybių daugintis bakterijoms. Šie konteineriai labai atsparūs ugniai, kai kurioms cheminėms medžiagoms.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės teigimu, tokia atliekų surinkimo technologija, nors ir nepigi, – didelis žingsnis ekologinės pažangos link. „Aplinkos apsaugos ministerija orientuoja į tai, kad projektuojant naujus gyvenamuosius rajonus būtų numatomos ir tokios ekologiškai patrauklios atliekų surinkimo aikštelės, – sakė M.Stanikūnienė. – Kaune, manoma, tokių modernių konteinerių atsiras ir daugiau”.
Pasak UAB „Kauno švara” generalinio direktoriaus Petro Čiegio, dviejų aikštelių įrengimas kainavo 48 tūkst. litų. Statybos darbus finansavo gyvenamųjų namų komplekso „Fredos miestelis” statytojai. „Europos prospekto gyventojai pageidavo, jog atliekos būtų rūšiuojamos, todėl pirmiausia konteinerius prie jų namų ir pastatėme, – sakė P.Čiegis. – Kad mieste būtų galima įrengti maždaug 300 tokių konteinerių, reikėtų 15 mln. litų”. Miesto Tarybos Ūkio ir energetikos komiteto pirmininko Zenono Vainoro teigimu, modernias atliekų surinkimo aikšteles ypač reikėtų įrengti Senamiestyje. Be to, projektuotojai tokias technologijas turėtų įtraukti į statybos darbų sąmatinę vertę.
Iki šių metų pabaigos Lietuvoje ketinama įrengti 250 „Molok” konteinerių, o kitąmet – dar beveik tūkstantį. Pirmieji konteineriai prieš keletą mėnesių sumontuoti Vilniuje. Suomijos bendrovė „Molok” savo konteinerių kapsulei suteikia 10 metų garantiją, o konteinerio viduje esančiam polipropileno audinio maišui, į kurį pilamos šiukšlės, – 2 metų garantiją.
Aldona Kibirkštienė