Serbijos sostinėje – lietuviška oazė

Belgrade esanti kavinė „Klub 42 Optimist” šios savaitės viduryje virto nedidele lietuviška sala – joje įsikūrė „Švyturio” alaus baras.

Nuo trečiadienio, kai į Belgradą stebėti svarbiausių Europos čempionatų kovų pradėjo plūsti krepšinio mėgėjai iš Lietuvos, šiame bare serbai tapo mažuma.

Sirgaliai jautėsi sugrįžę namo

Trečiadienio vakarą Mileševskos gatvėje 42-uoju numeriu pažymėtame bare dirbančios serbės barmenės jau vilkėjo geltonais „Švyturio” marškinėliais ir mokėsi lietuviškai pasakyti „labas” bei ištarti „Švyturio” alaus pavadinimą.

Baras papuoštas „Švyturio” atributika, jame stovi net alaus simbolio švyturio maketai. „Parvežk pergalės taurę” – mirga užrašai ant sienų. Į tokią aplinką patekę sirgaliai, trečiadienį autobusais visą dieną keliavę iš Juodkalnijos kurortų (praėjusią savaitę jie Podgoricoje stebėjo Europos čempionato B grupės varžybas), jautėsi tarsi būtų sugrįžę namo.

Vėlų vakarą į barą sugužėję serbai tyliai stebėjo, kaip linksminosi įsismaginę lietuviai. Tačiau krepšinio fanai, nors jautėsi išsiilgę lietuviško alaus, nepamiršo, ko atvyko į Belgradą – jie nuolat skandavo „Lietuva, Lietuva”, „Mes nugalėsim”. Ovacijų sulaukė bare pasirodęs „Sėkla” – lietuvių krepšinio fanų simboliu vadinamas vilnietis, kurio skiriamasis bruožas yra ilga barzda.

Vakar vakare, po Europos čempionato ketvirtfinalio rungtynių tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių, bare buvo laukiamas dar didesnis anšlagas ir, sėkmės atveju, mūsų šalies krepšininkų vizitas.

Serbams alus patiko

„Švyturio” baras pradėjo veikti trečiadienį. Antradienį nemažai vietos gyventojų čia stebėjo Europos čempionato aštuntfinalio mačą tarp Prancūzijos bei Serbijos ir Juodkalnijos rinktinių.

„Tikėjausi, kad serbai bus emocionalesni žiūrovai, tačiau lietuviai baruose krepšinį žiūri daug triukšmingiau”, – sakė „Švyturio” atstovas Renatas Alekna.

Aludariai į Serbijos ir Juodkalnijos sostinę atvežė per keturias tonas „Švyturio” alaus.

„Turėtų užtekti”, – svarstė R.Alekna, tačiau ryžtingesni sirgaliai nerimavo, kad toks kiekis alaus nepasibaigtų per vieną vakarą.

Į Belgradą buvo atvežti ir „Švyturio” bokalai, visa atributika. „Norėjome suteikti lietuvišką dvasią barui. Pastebėjau, kad ji serbus truputį slėgė, kol visi galvojome, kad ketvirtfinalyje tarpusavyje teks kovoti mūsų šalių komandoms. Tačiau mūsų alus jiems patiko”, – pasakojo R.Alekna.

„Švyturio” vadovai buvo pasiryžę atidaryti savo barą Belgrade net tuo atveju, jeigu lietuviai būtų nepatekę į finalinį Europos čempionato etapą.

Rūpinosi baro saugumu

Vietą lietuviškam barui Belgrade parinko „Carlsberg” alaus daryklos atstovai. Svarbiausia buvo, kad baras atitiktų „švyturišką” dvasią, būtų ramioje vietoje ir netoli policijos, kad visi galėtų jaustis saugiai.

„Klub 42 Optimist” baro savininkai lietuviams jį nuomoti sutiko tik su sąlyga, kad turtas bus apdraustas, nes, ką reiškia sirgalių siautėjimas, jie teigė gerai žiną.

„Lietuviško baro atidarymas Belgrade – ne komercinis projektas. Tačiau prisiminėme Europos čempionatą Švedijoje, kai lietuviai laimėjo auksą. Tuomet Stokholme trūko vietos, kur galėtų susirinkti ir pasidžiaugti pergale visi lietuviai”, – kalbėjo R.Alekna.

Lietuvių pasiūlymas išsinuomoti barą serbus iš pradžių nustebino, tačiau netrukus galimų varžovų užmojį jie suprato.

Vietinė alaus darykla remia Serbijos ir Juodkalnijos futbolo rinktinę, kuri žaidžia su Lietuva vienoje pasaulio čempionato atrankos grupėje. Todėl serbų aludariai jau pradėjo galvoti, kad vertėtų kažką panašaus padaryti ir Lietuvoje, kai serbai į mūsų šalį atvyks žaisti atsakomųjų pasaulio čempionato atrankos turnyro rungtynių.

Dovilė Kamarauskienė