Nesielkite su mumis kaip su Slovėnija ar Estija. Mes – turkai, mes – kitokie”. Tokios pozicijos laikosi Turkija, ketinanti spalio 3-iąją pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Dauguma ekspertų sutinka, jog Turkija – išskirtinis atvejis.
Nors derybų laikotarpiu Ankarai teks priimti tuos pačius įstatymus kaip ir 10 daugiausia postsovietinių valstybių, kurios prie ES prisijungė 2004 metais, tiek europiečiai, tiek turkai didesnį dėmesį skiria ne šių dviejų plėtrų panašumams, bet skirtumams.
„Bus daugiau skirtumų nei panašumų”, – sako Lenkijos ambasadorius ES Marekas Grela (Marek Grela).
Praėjusios plėtros tikslas – užbaigti šaltojo karo metų Europos pasidalijimą ir galutinai palaidoti geležinę uždangą. „Derybos su Turkija – tai ES ketinimas palikti Europos ribas”, – pridūrė ambasadorius.
Be to, bloko piliečiai į galimą Turkijos narystę žiūri pakankamai priešiškai. Padėtis buvo visiškai kitokia praėjusios plėtros metu.
Pasaulietiška, bet musulmoniška Turkija turi 72 mln. gyventojų. Jos kaimynės yra tokios šalys kaip Iranas, Irakas ir Sirija. Nors jos ekonomika 20-oji pagal dydį pasaulyje, bendrojo vidaus produkto pasiskirstymas vienam gyventojui sudaro vos 30 proc. ES vidurkio.
Tačiau statistika – tik viena istorijos pusė. Negalima pamiršti ir istorinės patirties. Turkija labai didžiuojasi savo istorija ir Otomanų imperija, kurios teritorijos buvo trijose žemynuose. Turkija niekada nebuvo kolonija ir niekada nesidalino suverenitetu su kitomis valstybėmis.
„Nelyginkite mūsų su Slovėnija ar Estija. Jei prireiks, mes išgyvensime ir be ES”, – yra pasakęs vienas Turkijos diplomatas.
Be to, ilgametė NATO narė Turkija įsižeidusi dėl skubaus buvusio komunistinio bloko valstybių priėmimo į ES. Ankara savo ruožtu į bloko duris beldžiasi nuo 1963-iųjų.
2005-09-22 15:39