Sekmadienį uostamiestyje pirmą kartą bus minima Pasaulinė širdies diena. Klaipėdiečiai kviečiami į Lietuvininkų aikštę, kur bus tikrinamas cholesterolio kiekis kraujyje, matuojamas kraujo spaudimas, nustatomas kūno masės indeksas, dalijami patarimai, kaip dovanoti savo širdžiai ilgą ir sveiką gyvenimą.
Laukia penkias valandas
Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė pasakojo, kad daugiau kaip šimte pasaulio valstybių Širdies diena paskutinį rugsėjo sekmadienį švenčiama nuo 1999 metų.
Uostamiesčio kardiologai ir jų pacientai šią dieną paprastai paminėdavo tarp gydymo įstaigų sienų.
Dėl vis didėjančio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumo nuo jų šiemet buvo nuspręsta organizuoti masinį renginį.
Sekmadienį nuo 11 iki 16 val. Lietuvininkų aikštėje budės Jūrininkų ligoninės bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojai. Jie atliks kraujo tyrimus, padėsiančius nustatyti, ar cholesterolio kiekis kraujyje neviršija normos. Taip pat bus matuojamas arterinis kraujo spaudimas, svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas.
Specialistai ne tik patars, kokį fizinį aktyvumą turėtų pasirinkti žmogus, kaip sveikai maitintis, sumažinti žalingų įpročių žalą, išlaikyti optimalų svorį, bet ir apskaičiuos širdies ligų rizikos faktorių ateinantiems dešimčiai metų.
Miršta milijonai
Gydytoja D. Jarašūnienė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek uostamiesčio gyventojų šiuo metu kenčia nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Šie negalavimai plinta tokiu greičiu, kad surinkti konkrečius statistinius duomenis vargu ar įmanoma. Žinoma tik tiek, kad Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose sergamumas kardiovaskulinėmis ligomis yra pagrindinė sveikatos problema. Daugiau kaip pusė visų ligonių mirčių lemia širdies ir kraujagyslių ligos.
Dažniausia ir pavojingiausia, daugiausiai komplikacijų ir mirtį sukelianti yra koronarinė širdies liga.
Anot kardiologės, kardiovaskulinėmis ligomis sergančius klaipėdiečius sunku išskirti iš kitų šalies gyventojų. Mūsų šalyje sergamumo širdies bei kraujagyslių ligomis ir mirtingumo nuo jų rodikliai tokie pat, kaip ir kitose Europos, pasaulio valstybėse.
Bendra statistika nėra džiuginanti. Sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis plinta pandemijos greičiu ir kasmet nusineša tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių gyvenimus.
1990 m. nuo kardiovaskulinių ligų mirė 14 mln. žmonių. Naujojo amžiaus pradžioje, 2000 m. klastingų negalavimų aukomis tapo 17 mln. pasaulio gyventojų, ypač išsivysčiusiose šalyse.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2020 m. širdies ligos nutrauks 25 mln. žmonių gyvybę.
Sargdina įpročiai
Širdies bei kraujotakos ligos nėra vien pagyvenusių žmonių bėda kaip iki šiol yra klaidingai manoma. Kardiovaskulinės ligos vis „jaunėja”.
„Žinoma, bėgant metams kraujagyslės praranda elastingumą. Tačiau tai nereiškia, kad senstant aterosklerozės ir kitų rimtų negalavimų neįmanoma išvengti. Prieš metus amerikiečiai pristatė dvidešimt metų vykdytų tyrimų rezultatus. Laiku susirūpinus ir pakeitus gyvenimo būdą, net vyresniame amžiuje galima džiaugtis sveika širdimi”, – įsitikinusi D. Jarašūnienė.
Pagrindiniais širdies ligų rizikos faktoriais Jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja įvardijo nutukimą, rūkymą bei kitus žalingus įpročius, nepakankamą fizinį aktyvumą.
Lemia ir svoris
„Kiekvienais metais Pasaulinei širdies dienai sukuriamas vis kitoks šūkis. Šiemet jis skamba taip: „Sveikas svoris – sveikas kūnas”. Dėl „pagerėjusios” mitybos, kuomet suvartojama per daug riebalų, cukraus, druskos, vis daugiau suaugusiųjų ir vaikų kenčia nuo antsvorio, cukraligės. Dėl to padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, kraujospūdis, atsiranda kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Susirgę žmonės negalvoja keisti savo gyvenimo būdo, manydami, kad vien gydytojo profesionalumas, modernios technologijos, naujausi gydymo metodai pajėgūs išvaduoti juos iš ligų gniaužtų. Bet taip, deja, nėra”, – komentavo kardiologė.
Julija Gural