Teismas, baigdamas nagrinėti kunigo Ričardo Mikutavičiaus meno vertybių grobimo bylą, detalizavo jų kontrabandos aplinkybes
Vakar Kauno apygardos teisme prokuroro Aido Mažeikos prašymu buvo apklausti bene paskutiniai liudytojai, kurie davė parodymus kunigo Ričardo Mikutavičiaus paveikslų kolekcijos pagrobimo, gabenimo kontrabanda ir prekybos byloje.
Gabentas ne kičas
Pagrobtų meno vertybių kontrabanda į Vokietiją kaltinamo Edmundo Burdos namuose bei automobilyje įkalčių ieškojusi specialistė teismui patvirtino, kad ten aptiktos dažų mikrodalelės gali būti nutrupėjusios būtent nuo peizažų, kurie yra dvasininko išleistame kataloge „Europos dailė”.
„Labai didelė tikimybė, kad automobiliu buvo gabenami būtent tie paveikslai”, – konstatavo ekspertė.
Vienareikšmio atsakymo į pastarąjį klausimą, pasak pareigūnės, neįmanoma pateikti: „Tarkime, kad dailininkas, nutapęs pirmąjį ir antrąjį peizažus, tais pačiais dažais ėmėsi dar trečiojo, tuomet atsirastų tikimybė, kad tas paskutinis ir buvo gabenamas”. Tačiau ekspertė teigė nustačiusi, kad paveikslų nutrupėjimų ir aptiktų dažų mikrodalelių sluoksnių spalvos sutampa. Pagrindinės specialistų paieškos vykdytos kaltinamojo visureigio brezentiniame stoge įrengtoje slėptuvėje.
Be to, paneigta dar viena teisiamųjų anksčiau išdėstyta versija, neva į Vokietiją E.Burda vežęs ne brangias meno vertybes iš kunigo kolekcijos, o tik eilinį XX a. antrojoje pusėje nutapytą kičą. Ekspertė savo parodymuose pastebėjo, kad menkaverčių paveikslų autoriai nenaudoja natūralių dažų bei kitų aukštos kokybės priemonių. Tokiais atvejais dailininkai tapo pirktiniais, sintetiniais dažais. Tuo tarpu E.Burdos visureigyje aptiktos dalelės liudija priešingai. Specialistės manymu, kontrabanda galėjo būti gabenami ypač vertingi senoviniai paveikslai, kadangi aptikti įrodymai byloja, kad jų autorius naudojęs dažus, gamintus pagal senovinę receptūrą.
Moteris išvis paneigė versiją, kad menkaverčiai paveikslai galėjo būti gabenami. Anot jos, ekspertai daugiau neaptiko jokių dažų dalelių su siūlo fragmentais nuo kitų meno kūrinių. Liudytoja paaiškino, kad bet kokie paveikslai nutapyti ant drobės paliktų nors mažiausią pėdsaką, tačiau šįkart buvo aptikta tik į teisėsaugininkų akiratį patekusių R.Mikutavičiaus meno vertybių buvimo žymės.
Įrodymais netikėjo
Pagrindine kaltinamąja laikoma Ona Daujotienė drauge su E.Burda nepatikėjo ekspertės išvadomis, sakydami, kad į užuolaidą suvyniotos ir lipnia juosta apklijuotos drobės niekaip negalėjo palikti jokių pėdsakų. Teisiamieji toliau tvirtino savąją versiją, neva automobilio stoge įrengtoje slėptuvėje kontrabanda gabenti meno kūriniai buvo ne iš R.Mikutavičiaus kolekcijos.
Kaltinamiesiems atrodė, kad ekspertai savo išvadose pernelyg smarkiai išpūtė visas detales. Tačiau liudijusi specialistė netrukus paaiškino, kad negali būti kitaip, nei patvirtina bylos medžiagoje esantys įrodymai. Moteris netgi paneigė menkiausią tikimybę, jog galėjo būti gabenamos brangių meno vertybių kopijos.
„Norint padaryti tikslias tokių paveikslų kopijas, vis tiek būtina turėti originalus, kuriems visų pirma reikėtų atlikti cheminę ekspertizę, o čia jau prasidėtų toks mokslinis darbas, kokį nežinia ar kas sugebėtų įgyvendinti”.
Viskas nuo pradžių
Apie ikiteisminio tyrimo užkulisius vakarykščiame teismo posėdyje kalbėjo Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Tilindis. Pastarasis pareigūnas pirmasis ėmėsi tirti prekybą R.Mikutavičiaus meno vertybėmis.
Liudytojas teigė iš Policijos departamento Operatyvinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) gavęs informacijos apie neva Didžiojoje Britanijoje siūlomus įsigyti paveikslus, kaip įtariama, pavogtus iš velionio kunigo kolekcijos. Po teisėsaugininkų atliktų operacijų, sulaikius Vokietijoje dešimtmetį gyvenusius O.Daujotienės dukrą bei tuometinį žentą Dianą ir Viktorą Djačenkas, prokuroras, gavęs vietos pareigūnų sutikimą, nuvyko apklausti sulaikytųjų. Pasak pareigūno, būtent jie išdavė, kad meno vertybes jiems iš Lietuvos atgabeno E.Burda. Juolab kad Djačenkų namuose rastas kompiuteris, kuriame aptiktas elektroninis laiškas pastarąja tema, atsiųstas iš Kauno. Ikiteisminio tyrimo pradžiai vadovavęs R.Tilindis pripažino, kad, apklausęs Vokietijos tardymo izoliatoriuje kalėjusį V.Djačenką, patikėjo vyriškio duotais parodymais, vėliau padėjusiais sudėlioti teisingą kaltinamųjų atliktų veiksmų seką.
Iškart po to, grįžę į Lietuvą, teisėsaugininkai atliko kratą E.Burdos namuose, kur aptiko akivaizdžių įrodymų, liudijančių netgi apie jo bendravimą su kitu kaltinamuoju šioje byloje – Egidijumi Abariumi, pravarde Goga.
R.Tilindis palaikė valstybės kaltinimus kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo byloje, kurioje už nusikaltimą iki gyvos galvos nuteistas Vladas Beleckas. Prokuroras tvirtino nė karto anksčiau negirdėjęs versijos, neva kai kurie peizažai iš velionio kolekcijos bei katalogo galėjo priklausyti ne jam. Tuo tarpu būtent tokią „tiesą” kone nuo pirmųjų teismo posėdžių įrodinėja pagrobtų meno vertybių prekyba kaltinama O.Daujotienė. Be to, R.Tilindis prisiminė, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje, iškart po sulaikymo apklausiama dabartinė kaltinamoji prasitarė, kad brangius paveikslus buvo kunigui pardavusi. Tiesa, pareigūnas dėl šio teiginio turėjo pripažinti savo kolegų klaidą sakydamas, jog niekas protokole neužfiksavo, apie kokius meno kūrinius O.Daujotienė tąkart kalbėjusi.
Teismo proceso dalyviai tikisi, kad savaitės pabaigoje bus pradėti teisminiai ginčai, kuriuose prokuroras Aidas Mažeika kaltinamiesiems pasiūlys bausmes.
Tomas Jarusevičius