Kauniečiai pernai žavėjosi kupliomis spalvingomis gėlėmis, pražydusiomis aukštose Panemunės tilto vazose. Tik nedaugeliui buvo žinoma, kad šį sunkų ir kartu kilnų darbą niekieno neraginami nemokamai atliko kauniečiai Vydas ir Danutė Kunčiai bei gėlininkas Eugenijus Sklėrys, padovanojęs daugiau nei 100 gėlių daigų ir visą žemės mišinį, kurio reikėjo keturioms tilto vazoms užpildyti.
„Šiemet buvo gerokai lengviau, nei pernai sodinti vazose gėles, nes jau nebereikėjo tempti kibirais žemių, parengti drenažą. Kartu su Vydu atsinešėme iš Nemuno vandens, palaistėme žemę vazose ir pasodinome 120 daigų”, – pasakojo D.Kunčienė. Ji prisiminė, kaip pernai jiedu su vyru prisiklausė įvairių replikų ir komentarų, sodindami gėles vazose: „Kaip gerai žmonėms – darbą gavo” arba „Neturite namuose ką veikti, kad vazose tupite?!” ir panašių. Vasarą, kai teko tempti kibirais vandenį iš Nemuno ir laistyti vazose gėles, kartą stabtelėjo troleibusas ir jo vairuotoja, iškišusi galvą pro langą, šūktelėjo: „Ačiū jums. Dabar man šis maršrutas, vedantis per Panemunės tiltą, pats mieliausias ir gražiausias”. Danutė sako, kad net vienas toks sakinys atperka nuovargį, kurį tenka patirti sodinant gėles tokioje neįprastoje vietoje”.
Šiemet Kunčiai su E.Sklėriu vėl pasodino gėlių į keturias Panemunės tilto vazas, kurias nudažyti pasirūpino Panemunės seniūnija. Beje, Vydas ir Danutė pernai pelnė gražiausios miesto sodybos šeimininkų vardą. „Mes nenorime užsidaryti vien savo sodyboje, kurdami aplinkos grožį. Tad ir sumanėme atgaivinti tilto, kuriuo tenka kasdieną važiuoti, vazas. Turiu planą, kaip būtų galima originaliai pražydinti gatvę, kurioje gyvename”, – kalbėjo Danutė.
Virginija Skučaitė