Ultratriatlono pasaulio čempionatų Panevėžyje daugiau nebebus.
Tai dar viena skaudi žinia Aukštaitijos sostinės gyventojams po to, kai šalies triatlonininkų lenktynės netikėtai šį rudenį buvo perkeltos į Kupiškį.
Kas atsitiko? Kokios intrigos perbėgo kelią Panevėžį pasaulyje išpopuliarinusios unikaliosios sporto šakos propaguotojams?
Tokie klausiantys žvilgsniai krypsta į vienintelį asmenį – visų laikų kol kas ryškiausią triatlono žvaigždę Vidmantą Urboną.
Vienas naštos nebepakelia
„Aš pavargau. Liko ir nuoskaudų. Vis dėlto įvyko jau dešimtasis čempionatas. Vienam visos naštos tempti neįmanoma”, – „Panevėžio rytui” pirmajam pranešęs naujieną apie ultratriatlono saulėlydį Panevėžyje, atskleidė ir pagrindines netikėtų permainų priežastis V.Urbonas.
Ultratriatlono pasaulio čempionas pripažino, kad rengėjo ir organizatoriaus duona – kur kas nedėkingesnė nei varžybų dalyvio. Dalyvaudamas lenktynėse išeikvoji daugybę jėgų, tačiau po kovos patiri džiaugsmą, jauti žiūrovų dėmesį.
Organizatoriams gi lieka – tik atsakomybė ir nedėkingumas.
„Kai po pasaulio čempionato ėjau dėkoti rėmėjams, jie man sakė: „Tai tau reikia dėkoti”. Tačiau tai supranta vienetai, o maždaug 80-ies procentų žmonių požiūris į organizacinius vargus labai iškreiptas, todėl nuolat turi įrodinėti, tampytis, nervintis, baimintis dėl incidentų”, – aiškino V.Urbonas.
Su rūbais pliumpsėjo į vandenį
Neseniai vykęs pasaulio ultratriatlono čempionatas Panevėžyje, kaip pripažino pašnekovas, taip pat neišvengė incidentų.
Vienas iš juokingesnių – tai dalyvių pristatymas per iškilmingą atidarymą Senvagėje varžybų išvakarėse.
Kad būtų efektingiau, sportininkai į tribūną netoli Aleksandro paminklo buvo plukdomi per Senvagę vandens motociklais. Tačiau kai jiems reikėdavo išlipti, motociklai susvyruodavo, atsiplėšdavo nuo priplaukto kranto ir garsenybės žnektelėdavo į vandenį.
Žiūrovams tai suteikė papildomo juoko dozę. Iš pradžių kai kurie manė, kad tai organizatorių sumanytas specialus triukas, tačiau paskui suprato, kad ne – sportininkai per atidarymo iškilmes buvo apsirengę ne sportiniais kostiumais, o puošniais drabužiais.
Be to, į vandenį tėškėsi ne visi – tik vieno iš dviejų motociklų keleiviai. Vieni visai sausi bėgdavo takeliu iki scenos, kiti – visiškai šlapi. Šios situacijos neiškentė linksmai nepakomentavęs ir atidarymo vedėjas garsus komikas Rolandas Kazlas.
„Motociklininkai jauni, nepatyrę”, – trumpai paaiškino šių netikėtų triukų priežastį V.Urbonas.
Ąžuolo vainiką teko sviesti į šoną
Kur kas nemaloniau buvo, kai teko aiškintis su pagrindiniu pretendentu į pasaulio čempionus Jolly Pascaliu, užėmusiu trečiąją vietą. Pernai jis Panevėžyje laimėjo pasaulio ultratriatlono taurės etapą.
Favoritą šįkart gerokai apvylė teisėjavimo grimasos.
Palaikymo komanda, suderinusi su teisėjais, pranešė sportininkui, jog jam beliko įveikti tik vieną ratą ir tą ratą jau bėgo kartu su prancūzu. Bebaigiant trasą J.Pascaliui, kaip ir kitiems finišuojantiesiems, jau netgi buvo uždėtas ąžuolo vainikas.
Tačiau vainiką prancūzui teko nutraukti nuo savo pečių ir nusviesti į šalį. Mat netikėtai jam buvo pranešta, jog dar ne finišas – reikia bėgti dar vieną ratą. O su ąžuolo vainiku bėgti nelengva.
Sportininkas bėgo toliau, tačiau visi suprato, kad psichologiškai jis jau buvo atsipalaidavęs ir jam prireikė labai daug jėgų, kad vėl prisiverstų bėgti netikėtai pridėtus 2 kilometrus.
Kai bėgikas nusviedė vainiką į šalį, komentatorius dar garsiai pamokančiu tonu papriekaištavo, esą taip elgtis sportininkui visgi nereikėję.
„O tai ką, gal jis turėjo bėgti tą papildomą ratą su tuo kelis kilogramus sveriančiu garbės svarsčiu ant sprando?” – stebėjosi žiūrovai.
Komanda liko nuvilta
J.Pascalis protesto nerašė, nes tas ratas nieko nelėmė, tačiau priekaištų turėjo ir įtampa tarp jo palaikymo komandos bei organizatorių natūraliai išaugo.
Palaikymo komanda, kurioje buvo ir solidžių žinomų firmų darbuotojų, liko tos nuomonės, kad teisėjai dirbo aplaidžiai. Komandos nariai tvirtino, jog jie savo ratų skaičiavimus derino su teisėjais ir iki paskutinio rato visų duomenys sutapo, tik paskui kažkodėl „išlindo” tas vienas nelemtas ratas.
Po varžybų liko manančių-jų, kad prancūzui vis dėlto teko bėgti vieną papildomą ratą, mat per lenktynes jis buvo pametęs nuo kojos pultelį, kuris apie jo įveiktus kilometrus siųsdavo duomenis elektroninei sistemai.
V.Urbonas laikėsi nuomonės, kad apsiriko palaikymo komanda.
„J.Pascalis nebūtų užėmęs pirmosios vietos net ir jei palaikymo komanda būtų neapsirikusi. Jis negalėjo to padaryti fiziškai – buvo atsilikęs nuo lyderio 2,5 rato. Elektroninė sistema dirbo šimto procentų tikslumu”, – aiškino V.Urbonas.
Valdžiai priekaištų nėra
Panevėžio savivaldybės tarybos sekretoriate dirbantis vyriausiuoju specialistu V.Urbonas apie nuoskaudas kalbėjo puse lūpų ir nepanoro įvardinti jokių jį įskaudinusių konkrečių asmenų.
Valdininkas taip pat neišsakė nė vieno priekaišto miesto vadovams dėl triatlono varžybų organizavimo ar rėmimo. Tačiau iš triatlono entuziasto kalbos buvo galima suprasti, kad jis nejuto didesnės paramos, išskyrus iš biudžeto numatytas pinigų sumas.
„Panevėžyje viskas kraunama tam pačiam asmeniui. Per tiek metų visiems siūliau prisidėti, visi sakė norintys, bet kai ateidavo laikas daryti viską, – nė vieno nelikdavo”, – aiškino pašnekovas.
Anot buvusio triatlonininko, niekas net neįsivaizduoja, kaip nelengva rasti rėmėjų, gauti iš jų nemažas sumas pinigų, nes pasaulio čempionatams rengti reikia išties įspūdingų pinigų – per 100 tūkstančių litų. 30 tūkstančių litų šiemet skyrė savivaldybė.
Perėmė pusę naštos
Šiemet Kupiškis šalies triatlono čempionatui buvo pasirinktas neatsitiktinai. Anot V.Urbono, ten jau prieš 13 metų buvo rengiamos varžybos, buvo susirinkę labai daug žmonių, visiems patiko.
Šiemet į Panevėžį atvykę Kupiškio vadovai patys pasiūlė šią idėją V.Urbonui, pažadėjo perimti didžiąją dalį organizacinės naštos ant savo pečių ir žodį tesėjo. Tokio entuziazmo ir paramos V.Urbonas seniai nematė.
Praėjusį savaitgalį Kupiškyje įvykęs triatlono čempionatas netikėtai nuvylė jo organizatorius abejingumu – žiūrovų į šį renginį tesusirinko vos dešimtys. Tačiau V.Urbonas dėl to nenusiminė.
„Per greit, vos ne per savaitę, buvo surengtas čempionatas, todėl gyventojams pritrūko informacijos”, – aiškino V.Urbonas ir sakė, kad minties toliau rengti varžybas Kupiškyje neatsižada.
Atsisakė visiems laikams
„Nesijaudinkit dėl to Kupiškio. Triatlono renginių užteks visiems sočiai, liks jų ir Panevėžiui”, – ramino žinomas sportininkas.
Anot V.Urbono, dar jo karjeros pradžioje šios sporto šakos varžybų buvo daugelyje šalies miestų, todėl abejoti dėl to nėra tikslo – vis tiek jos bus rengiamos, tik gal ne tokiu grandioziniu mastu.
Kitais metais žinomas panevėžietis jau yra numatęs surengti olimpinės distancijos varžybas, sukviesti į jas garsiuosius olimpiečius. Nieko nedaryti, pasak pašnekovo, ne jo stilius.
„Tik ultratriatlono jau nebus visiems laikams”, – nukirto V.Urbonas ir dėl viso pikto pridėjo, jog „niekada nesakyk niekada”.
Pašnekovas paneigė, jog jį stabdo nuolat skeptikų iškeliamos mintys dėl ultratriatlono kenksmingumo sveikatai, nors jis pats tarsi būtų to pavyzdys – juk tik dėl per didelių krūvių neteko sveikatos ir turėjo atsisveikinti su aktyviuoju sportu.
„Tikrai ultratriatlonas neperlenkia lazdos. Kodėl lipa alpinistai į Everestą? Juk jie irgi krinta, žūsta”, – aiškino pasaulio čempionas.
Tad pagrindinė Panevėžio atsisveikinimo su pasaulio ultratriatlono čempionatu priežastis, V.Urbono tvirtinimu, vėlgi esanti ta pati – nepakeliama organizacinio darbo našta ir atsakomybė.
„Jėgų nebėra”, – patikino triatlono žvaigždė.
Laukia Lamanšo sąsiauris
Vis dėlto, atrodo, V.Urbonas tikisi surasti jėgų tikrajai savo aistrai ir pats išbėgti į triatlono takelį.
Šią vasarą, jau pasijutęs visiškai atsigavęs po mirtimi prieš šešerius metus jam grėsusio išsekimo, garsus sportininkas vėl nėrė į triatlono trasą Danijoje, o po to pranešė ir apie neįtikėtinus planus.
„Panevėžio rytui” jis tvirtino ketinantis kitais metais perplaukti Lamanšo sąsiaurį, o vėliau galbūt – netgi Baltijos jūrą.
Apie tai, kad įmanoma įveikti plaukikui Baltijos jūrą, V.Urbonas yra tvirtinęs ir savo karjeros zenite, po to, kai Lietuvoje buvo perplaukęs išilgai Nemuną.
Limina Kepalaitė
„Panevėžio rytas”