Johno C.Maxwello „Kaip svajonę paversti realybe” ir Valerijaus Rudzinsko „Tu gali”. Šios psichologinės knygos Antanui Sireikai kelionėse visada yra po ranka.
Iš šių knygų Lietuvos rinktinės treneris pasisemia žodžių, kurie padėjo nuteikti krepšininkus pergalėms Europos čempionate prieš Turkiją, Kroatiją ir Bulgariją.
– Treneri, atvirai prisipažinkite – ar prieš čempionatą tikėjote, kad jau po pirmųjų dviejų mačų užsitikrinsite bilietą į ketvirtfinalį Belgrade? – paklausė „Lietuvos rytas” A.Sireikos.
– Jeigu atvirai – ne. Bet tikėjau, jog viskas bus gerai, – sunkiau ar lengviau pasieksime Belgradą.
Tačiau tai, jog į ketvirtfinalį mes žengėme trumpiausiu keliu, – man malonus netikėtumas.
– Ar per čempionatą lieka laiko paskaityti knygas?
– Retai paimu į rankas knygą. Gal tik prieš pat varžybas, kai po pietų iki rungtynių vakare būna šiek tiek laisvo laiko.
Tuomet jau būname sudėlioję mintis, kaip žaisime. Tad perskaitau kokį skyrių ir pagalvoju, ką pasakyti vyrams prieš jiems žengiant į aikštę.
– Gal prieš rungtynes nevengiate žaidėjams ir anekdotų papasakoti?
– Kartą rodžiau vyrams derinių lentą ir paklausiau, ar jie mato, kas ten yra svarbiausia. Šie tyli. Nesupratau, sakau, – matote ar ne?
Tada išpyškinu jiems anekdotą – moteris vakare klausia savo vyro: „Už ką tu mane įsimylėjai?” Vyras atsako, kad dėl akių. Moteris pasitikslina, ar vyrui patinka būtent jos akys, o šis atšauna: „Ne, aš tiesiog blogai matau”.
Kitą sykį krepšininkams pasakiau, kad jei akyse per rungtynes žaliuoja, tai dar nereiškia, jog matote žalią girią, bet paprasčiausiai atiduodate visą save komandai.
Nežinau, kiek tai turi įtakos rezultatams. Tiesiog aš elgiuosi taip, kaip pakužda nuojauta.
– Šiame čempionate puikius lietuvių rezultatus lemia ir ypač gera gynyba. Ar tai pavojingiausias rinktinės ginklas?
– Manau, kad gindamiesi dar turime rezervų. Matau daug spragų, kurias galime ištaisyti.
Bandau įtikinti vyrus, kad reikia gintis, kad akyse žaliuotų. Niekas neateis veltui – tik juodo darbo dėka. Stengiuosi, kad žaidėjai atiduotų visas jėgas.
– Kurios rungtynės grupėje buvo sunkiausios?
– Pirmosios, nes iki tol žaidėme tik kontrolines rungtynes. Jų buvo ir gerų, ir blogų, todėl prieš čempionatą vis nerimavau, į kurią pusę gali pasvirti svarstyklės.
Džiugu, kad vyrai žaidžia kaip subrendusi komanda.
Pas mus nėra tokių, kurie būtų puolę į paniką arba neištvėrę įtampos.
– Jau žinoma, kad ketvirtfinalyje jūsų laukia serbų ir prancūzų dvikovos nugalėtojas.
Su kuriais kautis būtų parankiau?
– Serbai turbūt niekam nėra parankūs varžovai. Dar prieš čempionatą minėjau, kad favoritai gali būti nemažai komandų.
Bet kaip pagrindinius pretendentus į auksą išskirdavau serbus. Vien dėl to, kad jie žaidžia namie.
Žinojau, kad čempionatui serbai surinko kone visus geriausius savo žaidėjus.
Tačiau grupės varžybose ispanai parodė, kad Serbiją ir Juodkalniją galima nugalėti.
– Ar jau surinkote vaizdo įrašus su visomis serbų rungtynėmis?
– To daryti net nereikia. Varžybų rengėjai pateikia vaizdo įrašus visų mačų, kurie mus domina.
Be to, pats mačiau per televiziją, kaip serbai žaidė su latviais bei ispanais. Turime ir daugiau svarbios medžiagos.
– Ar iš Lietuvos rinktinės trenerių štabo kas nors vyks į Novi Sadą, kur Serbija ir Juodkalnija žais su Prancūzija?
– Šį mačą rodys ir televizija. O keliauti ten ar ne, spręsime kiek vėliau.
– Ar svajonę apginti čempionų titulą tikitės paversti realybe?
– Dabar svarbiausia įgyvendinti pirmą svajonę. Dar prieš čempionatą kėlėme užduotį patekti į šešetą ir taip užsitikrinti teisę dalyvauti pasaulio čempionate Japonijoje kitais metais.
Tai – maža svajonė. Jei ji išsipildys, galima bus toliau svajoti.
Aš vis primenu vyrams: „Jei nori patekti į trečią aukštą, visada pirmiausia turi įveikti pirmą aukštą”.
Nereikia sudėjus rankas svajoti. Pirmiausia reikia elgtis taip, kad svajonė išsipildytų.
Kęstutis Rimkus
spec. korespondentas, Belgradas