Panevėžio apylinkės teismas greit pradės nagrinėti Aukštaitijos sostinėje dar negirdėtą bylą.
Vienos daugiabučių namų bendrijos nariai griebėsi šio kraštutinio būdo, tikėdamiesi sustabdyti laidinio radijo savininkų besaikį reketą.
Vis dar lupa mokesčius
Sovietmečiu beveik visuose butuose, net nepasiklausus, nori to ar nenori, buvo įvestas laidinis radijo ryšys. Šiais progreso laikais jis tapo visiška atgyvena.
Tačiau ši seniena daugeliui miestiečių ir dabar tebėra akmeniu po kaklu, o jos savininkams, atvirkščiai, – liko vis dar neišsenkančia aukso gysla.
Nors gyventojai seniai nesinaudoja laidinio radijo paslaugomis, tačiau viešoji įstaiga teleradijo kompanija „Hansa” iš jų toliau lupa mokesčius arba verčia už ryšio nutraukimą mokėti papildomus pinigus.
Daugelis panevėžiečių per daug nekvaršindami sau galvos už nesamą paslaugą kas mėnesį sumoka po 3 litus, kiti nebeapsikentę atiduoda ir reikalaujamus 15 litų, kad tik savininkai liautųsi siuntę jiems sąskaitas.
Tačiau Projektuotojų gatvės 21-ojo namo gyventojai ėmė abejoti tokių mokesčių teisėtumu, nes sutarties dėl radijo paslaugų jie niekada nebuvo pasirašę. Po ilgo aiškinimosi žmonės ryžosi kreiptis į teismą.
Aiškinosi metų metus
Ilga ir paini laidinio radijo atsisakymo istorija, kaip pasakojo šio namo bendrijos pirmininkas Vincas Jankauskas, prasidėjo dar prieš 4 metus.
Tada panevėžietis darė namuose remontą ir panaikino visus radijo lizdus kaip nereikalingus. Laidinio radijo šeima vis tiek nesiklausydavo.
Tačiau sąskaitos už naudojimąsi radiju vis tiek mėnuo po mėnesio plaukė. Mokestis buvo įrašytas šalia kitų paslaugų iš „Panevėžio butų ūkio” bendrovės gaunamuose lapeliuose.
Tada V.Jankauskas ėmė, anot jo, jau rimtai dairytis, kaip to mokesčio už nieką atsisakyti.
Tačiau tuo metu dar buvo gana painūs įstatymai. „Hansos” radijo darbuotojai sugebėdavo atsikirsti vienais teiginiais, butų ūkio įmonės, renkančios mokesčio pinigus, atstovai – kitais, ir ratas sukosi toliau.
Kaimynai kentėjo taip pat
Prieš trejus metus įstatymu pagaliau buvo apibrėžti vartotojų ir tiekėjų santykiai. Buvo nurodyta, kad kiekvieną paslaugą privaloma įforminti abipuse sutartimi.
Būtent tokios sutarties su „Hansa” teleradijo kompanija panevėžietis nebuvo niekada sudaręs. Sutartys sudarytos dėl šalto ir karšto vandens tiekimo, elektros, šilumos, dujų, bet – ne radijo.
Tada pasiklausinėjo ir kaimynų.
Šie išvis galvomis kraipė – kai kurie net nežinojo, kad jų butuose yra įvestas toks ryšys.
Galop namo bendrijos pirmininkas išsiaiškino, kad iš 35 butų daugelis jau buvo atsisakęs laidinio radijo, viena pensininkų pora dar jo klausėsi, o 17 šeimų suko galvą, kaip to jiems primesto mokesčio atsikratyti.
Kolektyvinį raštą atmetė
Radijo ryšio savininkai į kalbas su gyventojais nesileido. Jų atsakas buvo vienas – nenori radijo, sumokėk už atjungimą 15 litų, ir viskas.
Ši sąlyga teisybės siekiančiam V.Jankauskui buvo nepriimtina. Jis negalėjo suprasti, kodėl reikia mokėti už atjungimą, jei nebuvo jokios sutarties dėl prijungimo ir naudojimosi. Tuo labiau kad akis badė ir aiškus pavyzdys – štai gyventojai nusprendė nesinaudoti kolektyvine televizijos antena, surašė raštą, ir savininkai bemat atjungė, net neužsiminę apie jokį mokestį.
Tokį pat raštą namo gyventojai surašė ir „Hansos” teleradijo kompanijai. Šie pasirašė, kad jį gavo. Namo bendrija netgi sutiko už atjungimą sumokėti bendrą 25 litų mokestį.
Tačiau pasiūlyti pinigai radijo savininkams aiškiai buvo per maži. Todėl po mėnesio bendrija gavo raštą, jog prašymo „Hansa” negali priimti – jis surašytas ne ta forma, reikią kiekvienam rašyti atskirai ir mokestį atskirą mokėti.
Kitų skolų nepanaikino
Praėjo dar vieneri aiškinimosi metai. Galop V.Jankauskas nusprendė kreiptis į vartotojų teisių gynimo atstovus. Ten jis gavo palaikymą, jog eina teisingu keliu.
Tuomet V.Jankauskas vėl bendrijos gyventojų vardu išsiuntė raštą teleradijo kompanijai.
Šį kartą atsakas jau buvo kur kas švelnesnis. Tiekėjai iš karto nubraukė visas V.Jankausko skolas nuo rašto pateikimo dienos – 2003 metų vasario 18-osios.
Tačiau tik V.Jankausko. Kitų gyventojų reikalavimų, kadangi jie nebuvo surašyti atskirai, jie nepripažino.
V.Jankauskui buvo nepriimtinas ne tik toks niekinantis požiūris į bendrijos narius, bet ir jį patį. Panevėžiečio įsitikinimu, tariama jo skola turėjo būti panaikinta nuo Vartotojų teisių įstatymo įsigaliojimo dienos – 2002 metų birželio 1-osios.
Tačiau liko kyboti 50 litų skolos uodega ir nuo jos dar buvo toliau skaičiuojami delspinigiai.
Liko kreiptis į teismą
„Na ką, po tokių kalbų liko vienintelis kelias – į teismą”, – sakė V.Jankauskas.
Panevėžio apylinkės teismui pirmininkas pateikė bendrijos narių pareiškimą. Jame nurodytas ieškinys atsakovui – 1700 litų.
Taigi gyventojai pareikalavo, kad atsakovas ne tik atjungtų paslaugą, kurios jie nepageidauja, bet ir grąžintų neteisėtai iš jų nuplėštą mokestį.
Susipažinti su ieškiniu atsakovai turėjo 20 dienų.
Pirmasis ilgai nedelsdamas atsakė šį mokestį renkantis „Panevėžio butų ūkis”. Jo atstovai nurodė, jog imdami mokestį elgėsi teisingai, nes buvo sudarę sutartį su „Hansos” kompanija dėl jo surinkimo. Ne jų esą reikalas buvo žinoti, ar sutartys su gyventojais dėl radijo ryšio egzistuoja, ar ne.
„Štai čia man ir paaiškėjo, kodėl tokie aršūs buvo būtų ūkio vadovai, kai aš eidavau prašyti, kad šie išbrauktų radijo mokestį iš lapelio, – aiškino V.Jankauskas. – Pasirodo, jiems nuo sutarties su „Hansa” nubyrėdavo tam tikra suma pinigų. Kaipgi tada jiems rūpės, yra tos sutartys, ar nėra”.
Atsakymas pakankamai ilgas
Prieš kelias dienas Projektuotojų gatvės 21-ojo namo gyventojai gavo ir „Hansos” kompanijos atsakymą. Jis buvo įspūdingas savo storumu – vos tilpo 53 puslapiuose.
„Jie visąlaik, kiek mes bendravome, pasižymėjo ypatingu mokėjimu kalbėti biurokratiškai. Būdavo, surašo atsakymus į mano trumpą prašymą trijuose keturiuose lapuose, bet iš to vis viena likdavo neaišku, ką jie nori pasakyti”, – juokėsi namo bendrijos pirmininkas.
Ir pastarajame rašte, pasiekusiame teismą, esą panašios vingrybės. Pradėta aiškinti dar nuo tų laikų, kai jie pirko laidinio ryšio paslaugų valdymą iš tuomečio telekomo, kai vadovavosi kone sovietiniais įstatymais. O apie vartotojų teises – nieko.
Tiesa, parašyta, kad jie vykdantys vartotojus ginantį įstatymą, tačiau kad nesą sutarčių – tai tarsi visai nesvarbu.
„Maža to, jie sugebėjo dar mane apkaltinti, kad bylinėtis geidžiu aš vienas, o iš kitų namo gyventojų parašus surinkau per prievartą”, – stebėjosi ypatingu atsakovų įžūlumu V.Jankauskas.
Pakeitė mokesčio pavadinimą
Taip pat bendrijos pirmininkas pastebėjo, kad atsakyme „Hansos” atstovai jau neberašo, jog reikia mokėti už radijo ryšio atjungimą. Jie šią paslaugą įvardijo kur kas nekalčiau – už meistro iškvietimą dėl atjungimo.
Tačiau ne vienas panevėžietis, galintis eiti į teismą liudininku, gali patvirtinti, jog paslauga ilgą laiką buvo įvardijama kaip atjungimo mokestis. Apie tai viešai buvo rašoma ir iškabintuose skelbimuose gyventojams butų ūkio įmonės patalpose.
Butų ūkio įmonės juristė, anot V.Jankausko, itin įdomiai jam motyvavo mokesčio mokėjimo būtinumą. Ji pareiškė, esą pirkdami butus gyventojai įsipareigoję mokėti visus mokesčius.
„Jie gyvena senais laikais. O jie juk keičiasi, įstatymai – taip pat. Kažkas be mano žinios kažkokį laidą prives prie mano buto, ir aš turėsiu už jį iki gyvos galvos mokėti?” – stebėjosi keista juristės logika pašnekovas.
Įsipareigojimo nevykdė
„Taip, mes buvome gavę gyventojų prašymą išnagrinėti radijo paslaugų teikimo klausimą ir tai padarėme. Teismo paprašyta, mūsų taryba pateiktų išvadas”, – sakė Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė.
Valdininkė teigė, kad nagrinėta problema jau sena – skundų tarybai šiuo klausimu šalyje buvę kalnai. Dar 2002 metų gegužį Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba priėmė nutarimą, kad paslaugos teikimas be vartotojo sutikimo pažeidžia jo interesus. O jeigu nustatoma, kad interesai buvo pažeisti, paslauga toliau galima naudotis už ją jau neatlyginant.
„Kompanija buvo įsipareigojusi sudaryti sutartis su gyventojais, tačiau to nepadarė. Ji tik kažkokiu įdomiu būdu esą perėmė vartotojų sąrašus iš buvusio savininko ir tai įvertino kaip sutarčių sudarymą”, – komentavo L.Čerauskienė.
Šios darbuotojos žiniomis, kitur šalyje mokesčių už įvado atjungimą „Hansa” neėmė, todėl išeitų, kad toks absurdas likęs tik Panevėžyje.
Vilniečiai jau pamiršo
Šalies daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis sakė, kad su laidinio radijo savininkais vilniečiai bylinėjosi. Tačiau tai buvę jau labai seniai.
Kadangi buvę gražiuoju susitarta, galop kompanija be jokių mokesčių sutikusi masiškai atjungti laidinį radiją. Sostinėje žmonės jau ir pamiršę, kad toks dalykas buvo.
J.Antanaitis prisiminė vieną bylą, kai daugiabučio bendrijos nariai iškėlė bylą savo pirmininkui už tai, kad šis be jų valios už visus sudarė sutartį su „Hansa”. Bendrijos pirmininkas, aišku, pralaimėjęs.
Gina savais argumentais
Teleradijo kompanijos Panevėžio regiono tarnybos vadovas Virgaudas Narbutis teigė manantis, jog bylą laimės jų kompanija.
V.Narbučio nuomone, nors sutarčių su gyventojais ir nėra, tačiau paslauga yra teikiama, o už ją, kaip ir už viską, reikia mokėti.
Panevėžio regiono tarnybos vadovas pripažino, kad anksčiau buvo atjungimo mokestis, o dabar jau keleri metai jis pervadintas meistro iškvietimo mokesčiu.
Anksčiau atjungimo mokestis buvo 25 litai, dabar meistrui išsikvieti pakanka ir 15 litų. V.Narbutis tvirtino, kad toks mokestis yra visoje šalyje.
Tarnybos vadovas sakė, kad Panevėžio regione bylinėtis teisme su vartotojais teleradijo kompanijai tenka pirmą kartą.
Visų kitų dalykų panevėžietis patarė klausti kompanijos vadovų Vilniuje, nes jam domėtis byla nebuvo pavesta.
Tačiau tiek „Hansos” juristė, tiek ir kompanijos vadovas Jonas Varnas kalbėtis su žurnaliste atsisakė.
Save mato nuošalyje
„Panevėžio butų ūkio” bendrovės direktorius Gintaras Ruzgys neneigė, kad jų įstaiga yra įtraukta į bylinėjimąsi, tačiau – tik trečiuoju asmeniu.
„Mes neteikiame radijo ryšio paslaugos, o tik pagal sutartį su tiekėjais surenkame mokesčius už ją iš gyventojų. Aišku, už darbą gauname atlygį”, – sakė G.Ruzgys.
Bendrovės vadovas manė, kad visą incidentą gali paaiškinti tik tiekėjai, nes sutarčių nutraukimas – jau tik jų reikalas.
„Kas mėnesį mes gauname patikslintus sąrašus. Tie, kurie atsisako laidinio radijo, būna išbraukti”, – pridėjo direktorius.
„Panevėžio balsas”