„Į Briuselį tikrai nevažiuosiu.” „Ne laikas dabar tartis.” „Nematau galimybių pakeisti sprendimą.” „Projektas baigėsi nesėkme, mums nesiseka sutarti.”
Tai – šią savaitę pasakytos Vyriausybės vadovo A.Brazausko frazės dėl augančių degalų kainų, Lietuvos kaip atominės valstybės ateities, Rusijos ir Vokietijos sutarties tiesti dujotiekį apeinant Lietuvą, elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos problemų. Kalbėdamas apie pačias aktualiausias ir itin opias valstybei energetikos problemas premjeras savo poziciją grindžia vien neiginiais.
Tai – arba silpno, arba nenorinčio kovoti politiko pozicija. Nieko nedaryti politikoje yra blogai net tuo atveju, kai pastangos gali būti bevaisės.
Kai Rusijos ir Vokietijos lyderiai sutarė dėl dujotiekio tiesimo Baltijos dugnu, apeinant Lenkiją ir Lietuvą, Vyriausybės vadovas pareiškė, kad dujotiekio maršruto keitimas būtų tik laiko gaišimas. Esą dėl to diskutuota jau kelerius metus, dabar – šaukštai popiet. Labai jau ramiai ir nuolankiai susitaikoma su tuo, kad Lietuva kasmet praras apie pusę milijardo litų pajamų, kurios būtų garantuotos, jeigu dujotiekis būtų tiesiamas per Lietuvą.
Kiti politikai reagavo kur kas karingiau. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas apkaltino, kad Vokietija neatsižvelgė ir ignoravo kitų ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, interesus. Lenkijos prezidentas A.Kvasnevskis negailėjo griežtos ir piktos kritikos.
Politologai čia įžvelgia mūsų politikų nuolankumą ir pasyvumą, dėl kurio Lietuva vis dažniau paliekama Europos reikalų nuošalyje, silpną nacionalinių interesų gynimą. Mūsų valstybės Prezidentas V.Adamkus, skirtingai nei kaimyninės valstybės vadovas, tik padėkojo telefonu Vokietijos prezidentui už tai, kad Lietuva turėtų būti įtraukta į tokių klausimų svarstymą. Graudu.
Kai Seimas šią savaitę ėmė svarstyti rezoliuciją dėl brangstančių naftos produktų ir įpareigojimų Vyriausybei, kuriuos įgyvendinus būtų galima sušvelninti degalų kainų neigiamas pasekmes, Vyriausybės vadovas kirste nukirto: „Į Briuselį tikrai nevažiuosiu”. Esą ir finansų ministrai, susitikę aną savaitę aptarti šios problemos, nutarė, kad imtis kardinalių priemonių nereikia. Tačiau tai tik pusė tiesos, nes buvo sutarta, kad narių vyriausybės gali ieškoti būdų, kaip sumažinti didėjančius kaštus. Degalų karštinės metu A.Brazauskas paskubėjo pareikšti, esą nieko negalima padaryti. Betgi kitų valstybių vyriausybės daro.
Beveik pusė parlamentarų šią savaitę pritarė pasiūlymui pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko veiklą, nes dabar esanti ypač palanki situacija derėtis su ES. „Ne laikas dabar tai daryti”, – atšovė premjeras. Parlamentarai pasirašė ir už tai, kad Lietuva išliktų branduolinės energetikos valstybe.
Viena iš priežasčių – vis didėjanti Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos. Kas bus, kai IAE nebegamins elektros energijos, parodė rugsėjis. Sustabdžius remontui IAE antrąjį bloką, elektra ne tik kad nebuvo eksportuojama, bet ir atvirkščiai – kad būtų patenkinti šalies elektros poreikiai, pusė elektros energijos buvo importuojama iš Rusijos ir Estijos. Būtų galima prašyti dešimtmečio, o per tą laiką suspėti pasistatyti trečiąjį bloką.
Kai Europos Parlamentas į prioritetinį sąrašą jau yra įtraukęs Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektą ir tikimasi, kad 2007-2013 metų biudžete atsiras tam skirta eilutė, A.Brazauskas antradienį pareiškė, kad šis projektas „baigėsi nesėkme”.
Šis pareiškimas apstulbino ne tik lenkus, premjero žodžius ėmė neigti ir Lietuvos energetikos agentūros vadovai. Projektą koordinuojantis agentūros pareigūnas pasakė, kad projektas nėra nurašytas ir turėtų pajudėti po to, kai ES narės susitars dėl 2007-2013 m. perspektyvos.
Mūsų Vyriausybės vadovo pasakyti žodžiai, esą projektas žlugo, Europos Sąjungai gali sukelti rimtų abejonių dėl jo finansavimo. 2007-2013 m. biudžete tam turėtų būti numatyta 434 mln. eurų. Anot Energetikos agentūros specialistų, kaip tik Lenkijos pusė jau spaudžia Lietuvą pradėti projekto įgyvendinimą. Dabar gi išeitų, kad mes projektą jau laidojame ir žvalgomės į Švediją?
Bene vienintelį kartą šią savaitę ryžtingai Vyriausybės vadovas buvo nusiteikęs dėl „Mažeikių naftos” ateities, pareikšdamas – išpirksim.
Audronė Kanapickienė