Daugiau Rusijos interesus ginančiame dešimčių milijonų litų vertės projekte Lietuvos kariai dirbo nemokamai
Vakar Kauno Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai padėjo dujotiekininkams per Nevėžio upę perplukdyti apie 100 metrų ilgio dujų vamzdį. Dujotiekis reikalingas Kaliningrade pastatytai šiluminei elektrinei, kuriai nemažą dėmesį skiria Rusija.
Nušovė du zuikius
Ties Užliedžių kaimu šiuo metu baigiama tiesti dujotiekio magistralės atšaka Šakiai-Kaunas. Daugiau kaip 62 km ilgio linija sujungs magistralinius dujotiekio tinklus, kurių vieni nusidriekę nuo Vilniaus iki Domeikavos dujų skirstymo stoties, o kiti – nuo Kaliningrado srities iki Šakių. Apie 100 metrų ilgio vamzdžio plukdymo per Nevėžį operacijoje dalyvavo 12 J.Vitkaus bataliono karių. Operaciją stebėjo apie 20 smalsių vairuotojų, kurie sustojo pakelėje.
Vamzdį plukdė iš viso 12 karių. Narų grandis, esant reikalui, buvo pasirengusi bet kuriuo metu apžvalgyti pontoninio kelto dugną, ar jame neatsirado pažeidimų. „Perkėlos kuopos operacijose visada dalyvauja narai”, – sakė bataliono vadas pulkininkas leitenantas Raimondas Visockis. Jo teigimu, batalionas nušovė du zuikius – padėjo verslininkams nutiesti Lietuvai svarbų dujotiekį ir kariams surengė pratybas.
Kariškiai į pratybas atsigabeno iš viso 3 pontoninius keltus, bet prireikė tik vieno. Krante darbui buvo parengtas ir antrasis kateris, bet jo taip pat neprireikė. J.Vitkaus batalionas darbus atliko nemokamai. Verslininkai kariams padengs tik kuro sąnaudas.
Vamzdis užkastas upės vagoje
Vamzdžiui perplukdyti rengtasi ne vieną dieną. Operacijos metu viename Nevėžio krante ekskavatorius dar gilino pakrantę. Tuo tarpu du galingi vamzdžių klotuvai lynais prilaikė vamzdį, kuris buvo perkeltas ant pontono. Karinis kateris keltą atstūmė nuo kranto, o vėliau lyną, kuris buvo pritvirtintas prie vamzdžio, perkėlė į kitą krantą. Netrukus buldozeris padėjo vamzdžiui sujungti abu krantus.
Upės viduryje gylis siekė tik 2 metrus, todėl netrukdydama operacijai žemkasė gilino vagą. Vėliau dujotiekio vamzdis buvo užkastas maždaug pusantro metro gylyje Nevėžio dugne, kad netrukdytų laivybai ir nebūtų kaip nors pažeistas.
„Paprašėme kariškių pagalbos, nes pontoninių keltų patys neturime”, – sakė TŪB „Energija” generalinio direktoriaus pavaduotojas Jurgis Čekanauskas. Ši bendrovė yra viena subrangovų tiesiant dujotiekio atšaką.
Dujotiekis svarbesnis Rusijai
Kaip „Kauno diena” išsiaiškino, dujotiekio atšaka yra kur kas svarbesnė Rusijai, o ne Lietuvai. Pasikalbėjus su specialistais, šie puse lūpų užsiminė, kad Kaliningrade netrukus bus atidaryta šiluminė elektrinė, todėl būtent jai svarbu padidinti dujų pralaidą į Kaliningrado sritį.
„Elektrinės veikla itin domisi Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, todėl jo atstovai Kaliningrade ir Lietuvoje stebi, kada pagaliau bus baigtas tiesti dujotiekis, – sakė vamzdžio plukdymo operaciją stebėjęs vienas dujotiekininkų. – Ignalinoje uždarius paskutinį branduolinį reaktorių, rusai tikisi Kaliningrade gaminti ir kogeneracinę elektros energiją, todėl elektrą greičiausiai pirksime ir iš rusų”.
Šakių-Kauno atšakai nutiesti „Lietuvos dujos” vien tik statybos montavimo darbams skyrė apie 31 mln. Lt. Darbus atlieka tarptautinis įmonių konsorciumas – TŪB „Energija”, AB „Kauno dujotiekio statyba”, AB „Šiaulių dujotiekio statyba”, Baltarusijos bendrovė „Belstroitransgaz” ir dar apie 15 mažesnių bendrovių. Panašaus dydžio projektai paprastai įgyvendinami per dvejus metus, bet šįkart atšaka bus nutiesta per 8 mėnesius.
„Gazprom” prašė paskubinti darbus
„Norime padidinti dujų pralaidą iš Lietuvos į Kaliningrado sritį, nes šiame mieste jau pastatyta šiluminė elektrinė, kuri Kaliningradui gamins šilumą”, – patvirtino ankstesnių pašnekovų teiginius „Lietuvos dujų” atstovas Valensas Puodžius.
Nuo gruodžio pradžios Kaliningrado elektrinė gaus iki 1 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o vėliau pralaidą planuoja padidinti dar 1 mlrd. kub. m. Šiuo metu bendra dujotiekio pralaida siekia tik apie 500-600 mln. kub. m per metus.
V.Puodžius akcentuoja, kad naujasis dujotiekis Lietuvai svarbus žvelgiant į magistralinių tinklų plėtros perspektyvą ir padidėsiantį mokesčių surinkimą už dujų tranzitą. Kaliningradui dujos tiekiamos tranzitu per Baltarusiją ir Lietuvą.
Vieno stambiausių „Lietuvos dujų” akcininkų „Gazprom” atstovai jau buvo atvykę į Lietuvą ir prašė paskubinti dujotiekio atšakos tiesimą. „Artimiausiu metu atvyks didelė „Gazprom” delegacija ir patikrins, kaip vyksta darbai. Jie reguliariai skambina ir domisi projektu”, – sakė V.Puodžius.
38,9 proc. „Lietuvos dujų” akcijų valdo „E.ON Ruhrgas International AG”. Antras pagal turimų akcijų skaičių yra Rusijos koncernas „Gazprom”, valdantis net 37,1 proc. akcijų. Kiek daugiau nei 17 proc. „Lietuvos dujų” vertybinių popierių priklauso valstybei. Likusios 6,3 proc. akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams.
Gediminas Stanišauskas