Šiandien Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė rungtynėmis su Turkijos nacionaline ekipa pradės 34-ojo Europos čempionato finalinį turnyrą.
Pirmasis – turkų barjeras
„Matėme ketverias turkų rungtynes, kai jie žaidė „Efes Pilsen” turnyre. Tai stipri komanda, turinti iš ko pasirinkti žaidėjus. 205 cm ūgio Hidajetas Turkoglu žaidžia lengvojo krašto pozicijoje, žinome, ko verti Ibrahimas Kutluajus, Mirsadas Turkčanas.
Su kroatais išmeginome jėgas tarptautiniame turnyre Podgoricoje. Tik bulgarus mažiau pažįstame. Bet mes esame įpratę ramiai studijuoti visus varžovus iš eilės.
Tad dabar daugiausia galvojome apie turkus, nes negalima žaidėjams iš anksto sudėti į galvą informacijos apie visus varžovus”, – apie pirmąjį ir būsimus mačus kalbėjo mūsiškių vyriausiasis treneris Antanas Sireika.
K.Kemzūra dar prieš išvykstant į Europos čempionatą parengė Turkijos rinktinės žaidimo vaizdo įrašus, kuriuos komanda pradėjo analizuoti vos tik atvykusi į Podgoricą.
„Vakar priėmėme galutinį sprendimą, kaip ginsimės ir pulsime”, – sakė A.Sireika.
Koziriu bus komandinis žaidimas
Mintimis apie rinktinę bei artėjančias varžybas su „Kauno diena” pasidalijo ir rinktinės žaidėjai.
– Komandą užplūdusios traumos panikos gal ir nesukėlė, bet ir optimizmo nepadidino. Čia stengsimės iš paskutiniųjų, – sakė ekipos kapitonas Mindaugas Žukauskas. – Manau, Europos čempionate visiems varžovams kibsime į atlapus. Kas viena koja, kas pramušta barzda, bet kovosime.
– Ar Jums, rinktinės senbuviui ir kapitonui, netenka jaunimo skatinti labiau pasistengti?
– Tikrai nieko varu varyti nereikia. O ir tas jaunimas – visi esame draugai, bendraminčiai. Bet jeigu Europos čempionate būtų tokia situacija, kad reikėtų ką nors raginti, tai gal net pagalį paimčiau (juokiasi). Bet kol kas tokios situacijos nebuvo, tikiuosi, ir nebus.
– Kokios mūsų ekipos stipriosios pusės?
– Komandinis žaidimas. Neturime ryškių žvaigždžių, todėl galime remtis tik komandiniais veiksmais. Beje, tai visada būdavo lietuvių koziris. Jeigu nesiseks pulti, dvigubai stengsimės gindamiesi. Kai komandoje nėra ryškių lyderių, varžovams nebūna lengva gintis, nes jie negali žinoti, kuriam žaidėjui skirti daugiau dėmesio.
Už rinktinę palikusius krepšininkus turės atidirbti kiti. Gerai, kad yra jaunų žaidėjų, pasirengusių imtis visą naštą ir atsakomybę ant savo pečių.
Pasitraukus buvusiems lyderiams, truputį pasikeitė mūsų žaidimo braižas. Šarūnas Jasikevičius buvo komandos smegenys, be jo kovosime kitaip ir, kaip sakiau, dar labiau pasikliausime komandiniais veiksmais.
– Kaip senbuviai priėmė į savo gretas jaunimą?
– Jokių barjerų nedarėme. Tegul tik žaidžia, juk krepšininkų rinktinėje dabar tikrai ne per daug.
Čempionas apie nuovargį negalvoja
– Ar nejaučiate nuovargio po pasaulio jaunimo čempionato? – „Kauno diena” pasiteiravo žalgiriečio Pauliaus Jankūno.
– Jaučiu, bet nieko nepadarysi. Dabar jau reikia ne apie nuovargį galvoti, o kautis.
– Ar tikėjotės, kad pateksite į pagrindinę vyrų rinktinės sudėtį ir net tapsite vienu pagrindinių puolėjų?
– Nemanau, kad esu vienas pagrindinių. Tiesą sakant, maniau, kad pabūsiu tik treniruočių stovykloje, o į pagrindinę komandą nepateksiu. Labai malonu, kad treneriai manimi patikėjo, džiaugiuosi, kad galiu kuo nors prisidėti prie komandos sėkmės.
– Ar nebuvo sunku įsitraukti į vyrų rinktinę?
– Ne, nes visi žaidėjai pažįstami, esame geri draugai. Įsilieti į tokį kolektyvą nebuvo sunku.
Svarbiausia – gerai pradėti
Įžaidėjas Vidas Ginevičius prisipažino, jog jam iš pradžių nepatiko, kai buvo lyginamos jo ir Š.Jasikevičiaus galimybės, tačiau vėliau į tai nekreipė dėmesio.
– Kaip galima lyginti du visiškai skirtingus žaidėjus? Nėra rinktinėje Š.Jasikevičiaus, bet yra kiti krepšininkai. Komanda žaidžia visai kitokio stiliaus krepšinį, derinamės prie esamų žaidėjų, – sakė žalgirietis.
– Sprendžiant iš paskutiniųjų rungtynių, atrodė, kad vis labiau įsižaidžiate?
– Nežinau, gal ir gerėja mano žaidimas, man sunku spręsti. Tačiau truputį jaučiu fizinio pasirengimo stoką. Juk visą vasarą žaidžiau, daug kelionių ir laiko juostų pasikeitimų ištvėriau. Buvo nelengva atsigauti po kelionių į kitą pasaulio kraštą. Pirmą kartą tokia sunki vasara man buvo.
– Kaip vertinate komandos galimybes Europos čempionate?
– Manau, į daugelį klausimų atsakys čempionato pradžia. Dabar neverta spėlioti. Juk tokia stipri Prancūzijos komanda, o pralaimėjo penkerias iš šešerių žaistų draugiškų rungtynių. Bet stengsimės pasirodyti kuo geriau, kausimės iš paskutiniųjų.
Nepanikavo likę be senbuvių
– Nuotaikos komandoje normalios, darbingos. Esame pasirengę sunkioms kovoms, – teigė vienas rinktinės lyderių, puolėjas Ramūnas Šiškauskas.
– Ar užteks turimų pajėgų kovoti dėl aukštos vietos Europos pirmenybėse?
– Turi užtekti. Keturių pagrindinių žaidėjų nebuvo viso pasirengimo metu, vėliau kitus kamavo traumos, bet nepuolėme į paniką, dirbome, stengėmės ir, esu tikras, su visais varžovais kausimės kaip lygūs su lygiais, mes nesame silpni. Aišku, visko gali nutikti, bet iš anksto ginklų nesudedame.
– Kaip manote, kokią vietą Lietuvos rinktinė bus pajėgi užimti?
– Nenoriu spėlioti, ką galime laimėti ir kokią vietą užimti. Visi suprantame, ko atvažiavome į Serbiją ir Juodkalniją, todėl stengsimės sužaisti kuo geriau, aikštėje padarysime viską, kas įmanoma. Norėtume Europos čempionate nužygiuoti kuo toliau. Kaip mums pavyks, parodys laikas.
Dovilė Kamarauskienė
„Kauno dienos” spec. korespondentė, Podgorica (Serbija ir Juodkalnija)