Penktadienį, rugsėjo 16 dieną, Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjama byla dėl steigimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Vyriausybės, „Geonaftos” ir „Svenska Petroleum Exploration” SPE pripažinimo negaliojančia.
Byloje kviečiami dalyvauti liudininkai tuometinis premjeras Bronislovas Lubys bei tuometinis Geologijos tarnybos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktorius Gediminas Motūza.
Praėjusių metų lapkričio 12 dieną Klaipėdos apygardos teisme iškelta civilinė byla dėl steigimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Vyriausybės, „Geonaftos” ir SPE, pripažinimo negaliojančia. Šia sutartimi 1993 m. SPE ir Valstybinė Gargždų naftos geologinė įmonė (dabartinė AB „Geonafta”) įsteigė bendrą įmonę „Genčių nafta”.
Jei teismas priimtų teigiamą sprendimą, Lietuvos Vyriausybė ir bendrovė „Geonafta” gali užginčyti Tarptautinio arbitražo sprendimą išmokėti 12,5 mln. JAV dolerių Švedijos kompanijai „Svenska Petroleum Exploration”.
Teisininkai tvirtina, kad šis tarptautinio arbitražo sprendimas ir visas arbitražą pasiekęs bylinėjimasis tarp Vyriausybės, „Geonaftos” ir SPE neturi ateities, kadangi įmonės „Genčių nafta” steigimo sutartis teisiniu požiūriu yra niekinė.
„Lietuvos Vyriausybė, nebūdama steigimo sutarties šalimi, o tik patvirtindama ją kaip signataras, buvo įtraukta į dviejų komercinių subjektų tarpusavio santykius, o tai kelia abejonių dėl valstybei priskiriamų įpareigojimų atitikimo įstatymams”, – teigė vienas iš „Geonaftos” atstovų advokatų profesinės bendrijos „Baublys ir partneriai” vadovaujantis partneris Gediminas Baublys.
Pasak jo, bendrovės „Genčių nafta” steigimo sutartis taip pat neatitinka įstatymo reikalaujamos sutarties formos, t.y. ji nebuvo patvirtinta notariškai.”Toks sutarties prieštaravimas įstatymo normoms kelia pagrįstų abejonių dėl jos galiojimo”, – sakė advokatas.
2000 m. SPE kreipėsi į tarptautinį arbitražą, teigdama, kad buvo pažeista bendrovės „Genčių naftos” teisė kartu su „Geonafta” eksploatuoti Kretingos ir Nausodžio naftos telkinius Vakarų Lietuvoje. Po trejus su puse metų trukusio bylinėjimosi 2003 m. spalio pabaigoje švedų naudai arbitražas priteisė 12,5 mln. JAV dolerių (35 mln. litų) solidariai iš Lietuvos Vyriausybės ir „Geonaftos”. Lietuvos apeliacinis teismas jau pradėjo bylą, kurioje ieškovai prašo pripažinti tarptautinio arbitražo sprendimą.
„Genčių naftos” steigimo sutartyje numatyta, jog įkurta bendrovė užsiims naftos ir dujų paieška bei gavyba, naudos ir eksploatuos Lietuvos Respublikos žemės gelmes, tačiau pagal Konstituciją žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl visi ginčai, kilę dėl naudojimosi žemės gelmėmis, gali būti sprendžiami tik Lietuvos teisinėse institucijose.
„Nuostata, jog užsienio valstybės arbitražas gali nagrinėti su išimtine Lietuvos valstybės nuosavybe susijusius klausimus ir priimti Lietuvą įpareigojančius sprendimus yra nesuderinama su įstatymais ir prieštarauja valstybės interesams”, – teigė G.Baublys.