Ligos, motinystės pašalpos, išmokos žmogui susižalojus ar žuvus darbe, pensija kiekvieno neišvengiamos senatvės atveju – nėra veltui gaunama labdara. Visa tai atsiranda iš kiekvieno mūsų darbinės veiklos legalizavimo, asmeniškai mokamų socialinio draudimo įmokų ir tiesiogiai priklauso nuo šių įmokų dydžio.
Tačiau nemažai atvejų, kai darbuotojams susitarus su darbdaviais, įmokos mokamos nuo mažesnių sumų, negu atlyginama už darbą, arba dirbama nelegaliai – pastaruoju atveju darbuotojas lieka socialiai visai neapdraustas, todėl nesunku suprasti, kas įvyks, jei jį ištiks nelaimė darbe: nė menkiausios piniginės paramos pragyvenimui. Todėl Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vykdoma nelegalaus darbo prevencija, darbo laiko apskaitos kontrolė yra ne tik atitinkamų darbo įstatymų priežiūra, ne vien prisideda gerinant mokesčių administravimą, bet tuo pačiu padeda darbuotojams užsitikrinti socialines garantijas, o darbdaviams – kovoti prieš nelygią konkurenciją, kai nemokantieji mokesčių ar kitų įmokų konkurentai neteisėtai susikuria geresnes sąlygas.
Apie nelegalaus darbo prevenciją ir kontrolę – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas.
Sunku suskaičiuoti nematoma
Pagal Statistikos departamento 2001 m. atliktą tyrimą apie nelegalaus darbo apimtis nelegaliai dirbančiųjų – be rašytinių darbo sutarčių gali būti apie 33 tūkst. Kita nelegalų kategorija – daugiau kaip 40 proc. – prie nelegaliai dirbančiųjų priskirti dirbantys be samdomųjų ir padedantys šeimos nariai, kurie nėra darbo sutarties subjektas. Prie nelegalaus (neteisėto) darbo apraiškų priskirtini ir atvejai, kai dirbama be nustatyta tvarka išduotų licencijų ar leidimų, vykdoma draudžiama veikla ir pan., – tokia yra užsienio valstybių praktika.
Pasak VDI vadovo, remiantis darbo inspektorių tikrinimų rezultatais, galima teigti, kad nelegaliai (neteisėtai) dirbusių asmenų ne vienerius metus daugiausiai išaiškinama beveik tose pačiose ekonominės veiklos srityse – daugiau ar mažiau kinta tik procentai, nors statybos sektoriuje nelegalų gana stabiliai nustatoma daugiausiai. Štai ir šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai nelegalaus (neteisėto) darbo atvejų buvo nustatyta: statybose – 40,79 proc., didmeninėje/mažmeninėje prekyboje – 10,02 proc., žemės ūkyje – 6,06 proc., medienos ir medienos gaminių gamyboje bei baldų gamyboje – 6,06 proc., autoservisuose – 8,62 proc., drabužių siuvimo įmonėse – 1,86 proc.
Ar šie tikrinimų duomenys tiksliai apibūdina nelegalaus darbo išplitimą, M.Plukto manymu, kategoriškai tvirtinti negalima, tačiau faktas, kad išvardytuose ekonominės veiklos sektoriuose nelegalūs darbuotojai dirba, ir gauti duomenys greičiausiai atspindi tikrąją padėtį.
Prieš nelegalų darbą – sutelkę jėgas
Nelegalaus (neteisėto) darbo apraiškas kontroliuoti pavesta VDI, Policijos departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Kontrolinės veiklos koordinavimo funkciją vykdo VDI. Iš visų minėtų nelegalų darbą kontroliuojančių įstaigų atstovų sudaryta centrinė koordinavimo grupė, kurios dalyviai nuolat susitinka aptarti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimo ir apsikeitimo operatyvia informacija gerinimo būdus bei galimybes, teisinės bazės, reglamentuojančios nelegalaus darbo apraiškų kontrolę ir jų koordinavimą, gerinimo, veiksmingesnio nelegalaus darbo reiškinių išaiškinimo kryptis. Analogiškos grupės, veikia ir apskrityse.
Visos šios nelegalų darbą kontroliuojančios institucijos per 2005 metų pirmąjį pusmetį nustatė 3964 nelegaliai (neteisėtai) dirbusius asmenis. Iš jų dirbo be darbo sutarčių – 903; dirbo neįregistravę įmonės, neturėdami licencijos ar užsiėmė draudžiama ar kita neteisėta veika – 2121; dirbo neturėdami verslo liudijimo – 415. Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų buvo surašyta 2670 administracinių teisės pažeidimų protokolų ir pradėtos 525 ikiteisminio tyrimo bylos.
Savo ruožtu darbo inspektoriai dažnai rengia nelegalaus darbo tikrinimo reidus drauge su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais. Ypač veiksmingi tikrinimai su policijos struktūromis. Per aštuonis šių metų mėnesius darbo inspektoriai, vieni ar bendradarbiaudami su minėtomis institucijomis, atliko beveik 4 tūkst. tikrinimų.
Be to, šiais metais pasirašyti susitarimai nelegalaus (neteisėto) darbo kontrolės ir prevencijos srityje su Valstybine kelių transporto inspekcija, Muitinės departamentu, Valstybine medicininio audito inspekcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Valstybine lošimų priežiūros komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba.
Numatyta veiklos strategijoje
VDI vadovo teigimu, nelegalaus darbo prevencija bei kontrolės koordinavimas yra vienas iš svarbiausių inspekcijos tikslų, numatytų ir jos veiklos strategijoje.
Remiantis prevenciniais tikrinimais, siekiama įvertinti nelegalaus (neteisėto) darbo paplitimo geografiją, nustatyti rizikingiausias ekonominės veiklos sritis, darbų rūšis, kur daugiausiai paplitęs nelegalus darbas, ir kitus veiksnius, kurie lemia nelegalaus darbo paplitimą, bei parinkti nelegalaus darbo kontrolės prioritetus. Tai yra ilgalaikiai tikslai. Analizės ir stebėsenos pagrindu rengiami pasiūlymai teisės aktų bei nelegalaus darbo kontrolės metodų tobulinimui. Planuojant tikrinimus didžiausias dėmesys skiriamas rizikingiausioms ekonominės veiklos sferos (nelegalaus darbo prasme) įmonėms, visuomet operatyviai reaguojama į piliečių pateikiamą informaciją apie galimą nelegalų darbą.
Be abejo, šioje srityje nei vienos, nei kelių institucijų veikla nėra veiksminga, jei nebus įtraukiama visuomenė. Todėl šalia tikrinimų kartu atliekama ir kasmet plečiama švietėjiška ir informacinė veikla ugdant nepakantumą nelegaliam darbui, bendradarbiaujama su savivaldybių bei apskričių administracijomis, darbuotojų ir darbdavių organizacijomis, visą parą veikia pasitikėjimo telefonas, priimantis piliečių pranešimus.
Svarbu užkirsti kelią
M.Pluktas atkreipė dėmesį, kad darbo inspektorius dėl nelegalaus darbo tik surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, o baudas skiria teismai (nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Lt). Tačiau VDI vykdoma nelegalių bylų analizė rodo, kad teismai dažniausiai apsiriboja daug mažesnėmis, nei numatyta sankcijoje, administracinėmis nuobaudomis. O didelės įtakos nelegalaus darbo prevencijai turi ir teismų požiūris į tokias bylas. Todėl tikimasi, kad teigiamos reikšmės nelegalaus darbo bylų baigčiai turės tai, jog šių metų vasarą Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo pirmininkas patvirtino Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimą ir išsamias teisės taikymo rekomendacijas.
Ne visi nelegalaus darbo tikrinimai pasibaigia administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymu kiekvienu atveju visiems nustatytiems nelegaliai dirbusiems asmenims. Tokia situacija paaiškinama tuo, kad dalis (apie 15 proc.) išaiškintų asmenų nebuvo darbo teisinių santykių subjektai – jie dirbo įstatymų nustatyta tvarka neįsigiję verslo liudijimų. Apie tokius faktus informuota Valstybinė mokesčių inspekcija ir dalis (9 proc.) tokių asmenų verslo liudijimus įsigijo. Dar apie 5 proc. protokolų surašymas taip pat buvo netikslingas, nes darbdavys iš karto sudarė darbo sutartį, o teismai tai traktuoja kaip administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimą. Svarbu tai, kad minėtais atvejais nelegalaus darbo reiškiniams kelias buvo užkirstas.
Kitos problemos surašant protokolus kyla tuomet, kai nelegaliai (neteisėtai) dirbę darbuotojai atsisako kontaktuoti su kontrolę atliekančiais pareigūnais ir/arba pabėga iš darbo vietų. Bet kokiu atveju, net jei ir po tikrinimo neįmanoma surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolo (surašomi administraciniai dokumentai dėl kitų pažeidimų), prevencinė tokių tikrinimų reikšmė neabejotina. Jų veiksmingumą liudija ir tas faktas, kad iš tikrintų įmonių nebuvo gauta pakartotinių ar pasiteisinusių pranešimų apie nelegalų darbą.
Teigiami pokyčiai
M.Plukto manymu, visų kontrolės įstaigų vykdomos nelegalaus darbo prevencijos teigiamą poveikį rodo ir pastarųjų (2002-2004 m., palyginti su 2001 m.) metų gyventojų užimtumo rezultatai ir tendencijos: darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius padidėjo apie 150 tūkst., išduotų verslo liudijimų skaičius viršijo 105 tūkst. (padidėjo apie 30 proc.), didėja asmenų, įsigyjančių pažymas individualiai veiklai skaičius. VDI vis mažiau gauna nusiskundimų, kad mokamas mažesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas, mažėja neteisingo darbo sutarčių įforminimo ar grąžinimo į darbą atvejų.
Vagiama iš kiekvieno
Pranešti apie nelegalų darbą kviečiama ir raginama Valstybinės darbo inspekcijos Pasitikėjimo telefonu Vilniuje 213 9750, el. adresu info@vdi.lt
VDI vadovas M.Pluktas akcentuoja – nelegalaus darbo reiškinius galima sumažinti tik mūsų visų pastangomis, tik suvokiant, kad nelegalus darbas iš esmės apvagia kiekvieną visuomenės narį.
Joana Stirniūtė