Kauniečiai dar kartą patvirtina teiginį, kad jūra labiau patinka gyvenantiems tolėliau nuo jos. Prie Kauno marių įsikūrusios buriavimo mokyklos auklėtinių pasiekimai yra kur kas aukštesni nei prie pat jūros esančio uostamiesčio.
Lietuvos buriuotojų Meka jau seniai tapo ne Klaipėda, kur sąlygos plėtoti šį sportą yra palankiausios, o per 200 kilometrų nuo jūros įsikūręs Kaunas.
Vien vaikų, lankančių Kauno buriavimo mokyklą, susirenka beveik 300. Mokyklos direktorius, buvusios Sovietų Sąjungos buriavimo rinktinės narys Rimantas Vilkas sakė, kad nuolat sportuojančių vaikų yra apie 150, vieni mokyklą palieka jau po vieno sezono, tačiau išėjusius pakeičia kiti vaikai.
Kad laikas mokykloje neleidžiamas tuščiai, byloja jos auklėtinių rezultatai, jie – šalies bei tarptautinių varžybų laureatai. Olimpinės buriuotojų rinktinės branduolys – taip pat kauniečiai. 2008-aisiais vyksiančioje olimpinėje regatoje ruošiasi dalyvauti mokyklos auklėtiniai Gintarė Volungevičiūtė ir Juozas Bernotas.
G. Volungevičiūtė buvo nepralenkiama šiais metais Vokietijoje vykusioje Kylio regatoje, J. Bernotas pateko tarp geriausiųjų Europos jaunimo čempionate.
Treneriai – buriavimo entuziastai. Kartu su mokyklos direktoriumi ir dar 8 treneriais čia dirba ir treniruojasi Gintautas Kalaušis – buriuotojas, Lietuvos bei tarptautinių turnyrų laimėtojas.
„Visi prijaučiantys jūrai kauniečiai renkasi čia, prie marių”, – sako R. Vilkas. Dažnas svečias prieš keletą savaičių burlente Baltiją įveikęs kaunietis Arūnas Rinkevičius, mokykloje sportuoja Barselonos olimpinės regatos dalyvis, Europos taurės laimėtojas, geriausias 1997-ųjų buriuotojas Raimondas Šiugždinis.
Treneris pasakoja, kad buriavimo pamokos mariose baigsis jau po gero mėnesio, tačiau čia pat užbėga už akių ir sako, kad mokyklos veikla nenutrūksta ir žiemą, kai lauke oro temperatūra nukrenta net keliolika laipsnių žemiau nulio, o marias dengia storas ledo sluoksnis.
Šaltuoju metų laiku vaikai treniruojasi sporto salėje, fizinį pasirengimą gerina baseine, slidėmis šliuožia į išvykas. Be to, lieka daugiau laiko teorinėms žinioms tobulinti. Moksleiviai susipažįsta su uosto taisyklėmis, vandens transporto ženklinimu.
Kauniečiai bendradarbiauja ne tik su uostamiestyje, bet ir Trakuose bei Nidoje veikiančiomis mokyklomis. Partnerių sąrašuose – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos buriuotojai.
Direktorius atsimena netolimą praeitį – ne pačius geriausius laikus mokyklos istorijoje. „Mokyklos metinei veiklai valdžia skirdavo 9000 litų. Kaip manote, ką mes galėdavome pasiūlyti čia atėjusiems vaikams?” – ironiškai klausė R. Vilkas.
Šiandien Kauno buriavimo mokyklos direktorius džiaugiasi, kad sudarius su jachtklubu panaudos sutartį, mokykla 50 metų naudosis viena jachtų prieplaukos krantine. Pusei amžiaus užsitikrinę ateitį vadovai prie pat marių kranto jau baigia statyti ir įrengti naują mokyklos pastatą.
„Čia bus mūsų biuras, mokymo klasės, patalpos inventoriui laikyti”, – vardija naujosios mokyklos pranašumus R. Vilkas.
Vienas iš dviejų Klaipėdos Sporto centre buriavimo treneriu dirbantis treneris Antanas Milvydas sako matęs kauniečių mokyklą ir galintis tik pasvajoti apie tokią bazę uostamiestyje. „Kauniečių mokykla mums – utopija”, – sakė A. Milvydas, kuriam ne kartą teko matyti Kauno buriavimo mokyklą.
Klaipėdos sporto centre vaikai buriuoti mokosi ketvirčio amžiaus senumo laiveliais, o prieš penkerius metus dalyvavę pasaulio čempionate užėmė 130-ąją vietą. A. Milvydas minėjo, kad vienintelė šių pirmenybių nauda – kitų dalyvių dovanotos senos, bet dar tinkamos naudojimui burės.
Brangus šio sporto inventorius, trenerio manymu, yra pagrindinė klaipėdiečių buriuotojų merdėjimo priežastis. Nauja valtis kainuoja 3500-4000 eurų. Tiesa, rėmėjai jauniesiems Klaipėdos buriuotojams prieš keletą metų skyrė pinigų, už kuriuos įsigytos kelios nenaujos valtys.
Lyg nepakaktų bėdų, praėjusiais metais vagys iš Sporto centro patalpų pagrobė naujutėlį katerio variklį, kainavusį 10 tūkst. litų.
A. Milvydo teigimu, geriausia vieta vaikams mokytis buriuoti – Kuršių mariose, už Kiaulės nugaros, tačiau jie šiuo metu neturi galimybės ten nei nuplaukti, nei nusigabenti inventoriaus. Idealiausia išeitis, trenerio manymu, būtų sporto bazė prie marių, už Kiaulės nugaros, bet apie ją jie gali tik svajoti.
Valdininkai Klaipėdos buriuotojų padėties tragiška nevadina. Jie pripažįsta, kad Kaune situacija esanti kur kas geresnė, tačiau sako, kad uostamiestyje šią sporto šaką taip pat norima atgaivinti – kasmet skiriama lėšų inventoriui įsigyti, o už Tarptautinės jūrų perkėlos ateityje žadama įrengti irklavimo bazę, kurioje galėtų treniruotis ir buriuotojai.
„Tai neįvyks artimiausiu metu, žvelgiame į tolesnę ateitį. Uostamiestyje buriavimas turi gyvuoti, juk Klaipėda – jūrinis miestas”, – sakė „Žalgirio” draugijos direktorius Rimantas Vitkus.
Jis pripažįsta, jog Klaipėdos buriuotojams dar toli iki Kauno. „Jų bazė jau po nepriklausomybės atgavimo buvo paskelbta respublikine, todėl visos investicijos plaukia ten”, – sakė R. Vitkus.
„Palengva stengiamės atnaujinti ir mūsiškių inventorių, tačiau Klaipėdoje trūksta specialistų”, – vardijo kitas buriuotojų problemas draugijos vadovas, bet dar kartą pabrėžė, kad Klaipėdoje buriavimas nėra užmirštas.
Valdas Pryšmantas
„Vakarų ekspresas”