Statybų bumo kaina: iš viešųjų miesto erdvių dingsta ne vienerius metus čia stovėjusios skulptūros. Tačiau tik nedaugelis jų restauruojamos ir perkeliamos į naujas vietas. Kitos laukia dosnesnio miesto biudžeto metų arba naujųjų savininkų malonės.
Rengiasi įkurtuvėms Aleksoto kalne
Skulptoriaus Žilvino Radvilavičiaus dirbtuvėse Šančiuose baigiama restauruoti Roberto Antinio skulptūra „Perkūnas”. Penkių metrų aukščio kūrinys iš kalto vario prie Perkūno namų Senamiestyje stovėjo nuo 1970 metų.
Prasidėjus „metalo karštligei”, skulptūra kasmet vis labiau nyko. Vagių nepaliestos liko tik aukščiausiai esančios R.Antinio skulptūros dalys. Jėzuitams grąžinus greta Perkūno namų esantį sklypą, Jėzuitų gimnazijos vadovai kreipėsi į paminklosaugininkus, prašydami surasti skulptūrai kitą vietą. Nors oficiali prašymo priežastis – numatomos vykdyti Jėzuitų gimnazijos priestato statybos, tada kalbėta ir apie neoficialią – baltiškos stilistikos kūrinio kaimynystė nepageidaujama katalikams priklausančioje teritorijoje. R.Antinio skulptūros perkėlimo procesas, prasidėjęs 2001 metais, šį rudenį pagaliau pasieks finišą.
Architektas Eugenijus Miliūnas R.Antinio kūriniui išrinko vietą Aleksote, apžvalgos aikštelėje prie funikulieriaus. Šiai vietai pritarė ir speciali Savivaldybės sudaryta komisija. R.Antinio teigimu, šiuo metu konkreti būsimoji „Perkūno” stovėjimo vieta yra tikslinama. Gali būti, kad skulptūra bus pastatyta tiesiog kalno šlaite.
„Perkūno” restauravimui ir įkurdinimo naujoje vietoje darbams iš miesto biudžeto skirta 20 tūkstančių litų.
Saugo, kol baigsis teismai
Kitai R.Antinio skulptūrai „Šventė”, nuo 1974 metų puošusiai fontaną greta tuometinės parduotuvės „Pasimatymas”, pasisekė mažiau. Metalo vagių taip pat išniekinta skulptūra šiuo metu saugoma bendrovės „Švara” teritorijoje. Šio kūrinio iš kalto vario prikėlimas naujam gyvenimui atidėtas iki kol baigsis teisminiai žemės nuosavybės ginčai dėl teritorijos, kurioje yra fontanas.
Pasak Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio, skulptūrą turės savo lėšomis restauruoti tas, kas bus pripažintas teisėtu teritorijos greta „Pasimatymo” savininku. Pati „Šventė” yra miesto nuosavybė. Ateityje rekonstruojant fontaną dėl skulptūros stovėjimo vietos, anot Z.Girčio, bus privalu tartis su jos autoriumi.
Įmonėje „Kauno keliai” saugomos dvi anksčiau viešosiose Kauno erdvėse stovėjusios, bet vandalų suniokotos skulptūros: kol kas neidentifikuoto autoriaus skulptūra iš Draugystės parko ir dar viena R.Antinio skulptūra. 1985 metais iš kalto vario R.Antinio sukurta „Saulė” čionai atvežta iš skulptūrų sodelio, esančio greta Kauno menininkų namų. Z.Girčio teigimu, „Saulė” „Kauno kelių” teritorijoje laukia geresnių laikų – jai restauruoti reikia maždaug 50 tūkstančių litų.
Pateko į niekinančią aplinką
Juozo Ruzgo bronzinė skulptūra „Skalbėjėlė” nuo 1978 metų stovi Savanorių prospekte, dabar jau buvusio buitinių paslaugų komplekso „Juzė” vidiniame kiemelyje. Nors dabartinė „Skalbėjėlės” būklė – nebloga, tačiau jos aplinka kažin ar simbolizuoja pagarbą meno kūriniui. Fontanas, į kurio vandenį kažkada grakščiai tiesė pėdą „Skalbėjėlė”, tapęs piktžolių veisykla. Greta įmesta už skulptūrą dar didesnė buvusi „Juzės” iškaba – klumpėmis avintis žmogelis, po pažastimi pasikišęs žirkles.
Z.Girčio žiniomis, ši skulptūra nepriklauso miestui, ji aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, matyt, buvo pastatyta žinybinėmis lėšomis. Privatizavus „Juzę” skulptūra tapo naujųjų komplekso savininkų – bendrovės „Laisvės skrydis” – nuosavybe. „Gaila būtų, jei naujieji „Juzės” savininkai, besirengdami rekonstruoti pastatą, nutartų skulptūrą išvežti į metalo laužą. „Skalbėjėlė – viena geriausių J.Ruzgo skulptūrų”, – sakė miesto Tarybos narys, skulptorius Stasys Žirgulis, girdėjęs naujųjų „Juzės” savininkų atstovų svarstymus, ką daryti su skulptūra.
Į patį „Skalbėjėlės” autorių kol kas niekas tiesiai nesikreipė. Tačiau J.Ruzgas prisipažino, kad jį „piktina bei stebina” ir dabartinis „bjaurus elgesys” su skulptūra.
Žilvinė Petrauskaitė