„Porsche” – ir stilius, ir gyvenimo būdas

Viešosios organizacijos Lietuvos „Porsche” klubo „Porker” koordinatorius ir vienas iš steigėjų Andrius Karnašnikovas sako, jog gerų automobilių yra nemažai, bet jie tiesiog nesuteikia tiek emocijų kaip „Porsche”.

„Daugumą kitų automobilių vertinu tik kaip susisiekimo priemonę. „Porsche” negalima lyginti su kitais, nes tai yra ir stilius, ir gyvenimo būdas”, – tvirtina A. Karnašnikovas.

Šiuo metu klube „Porker” – 17 narių ir penki kandidatai. Anot koordinatoriaus, nariais gali tapti tie, kas turi „Porsche” markės automobilį ir dalyvauja bent pusėje klubo renginių.

Kam ir kaip kilo mintis įkurti „Porsche” klubą?

Lietuvoje yra ir dar vienas šių automobilių klubas, bet jo nariai yra profesionalūs sportininkai, o mūsų – tiesiog mėgėjai, kuriuos vienija „Porsche” automobiliai. Klubas įregistruotas 2003-iųjų gruodį, bet iš tiesų neoficiali veikla vyko jau kokius penkerius metus prieš tai.

Mane šiais automobiliais sudomino dabartinis klubo prezidentas plastikos chirurgas Gintaras Papečkys. Jis turėjo „Porsche” ir retkarčiais duodavo pasivažinėti. Susižavėjau. O paties klubo idėją parsivežiau iš užsienio, kur mačiau, kaip organizuojama tokia veikla. Pavyzdžiui, Skandinavijos „Porsche” klubas švenčia jau 25 metų jubiliejų, estai netrukus švęs dešimtmetį. Taigi susėdom su G. Papečkiu ir sakom: „Darom”.

Kokia yra klubo veikla?

Lietuvoje yra ir „Peugeot”, „Renault” automobilių klubai, bet jie dažniau susirenka smagiai praleisti laiko prie ežero ar sporto aikštelėse, kur automobilis nėra pagrindinis akcentas. Mūsų veikla neatsiejama nuo automobilio.

Organizuojame orientavimosi varžybas – ekipažas važiuoja pagal iš anksto sudarytą legendą ir atlieka užduotis. Svarbu ne kuo greičiau atvažiuoti, o per tam tikrą laiką tinkamai atlikti kuo daugiau užduočių. Jų būna įvairių – tenka ir iš automobilio išlipus pamatuoti ąžuolo storį, ir užrašyti, kur koks ženklas pastatytas.

Kačerginės Nemuno žiedo trasoje organizuojame lenktynes. Mūsų automobiliai sportui neparengti, todėl kiekvienas kaip mokame, taip ir važiuojame – savo malonumui. Pernai vienas mūsų automobilis įveikė trasą per 1 min. 19 sek., o toks rezultatas padarytų įspūdį ir patyrusiam lenktynininkui. Lietuvos rekordas, kurį pasiekė lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas su „Formule”, šioje trasoje buvo 1 min. 8 sek. Organizuojame ir automobilių slalomo varžybas, bendraujame su estų ir lenkų klubais.

Ar tarp jūsų yra klaipėdiečių?

Yra vienas kandidatas. Klaipėdoje „Porsche” automobilių nedaug. Mačiau keletą senų modelių ir verslininkų su „Cayenne” visureigiais, bet ryšių nesame užmezgę. Lietuvoje, mano žiniomis, yra apie 300 „Porsche” automobilių. Nemažai jų ir mūsų klubo narių yra Vilniuje, o pati būstinė ir branduolys – Kaune, bet yra ir Kaišiadoryse bei Telšiuose. Bandysime plėtoti veiklą Vakaruose.

O merginų yra?

Klube yra dvi merginos, viena iš jų kaip mūsų komandos narė tikriausiai netgi dalyvaus tūkstančio kilometrų lenktynėse Palangoje, nes gerai vairuoja. Šiose lenktynėse mūsų komanda šiemet dalyvaus pirmą kartą – jei pavyks surinkti užtenkamai pinigų į varžybų biudžetą. Kitąmet planuojame vieną automobilį išsiųsti ir į Baltijos žiedines lenktynes.

Plečiate veiklą?

Pagrindinė mūsų veikla rimčiau ir prasideda šiemet. Bandome organizuoti ir dalyvauti rimtesniuose renginiuose, po truputį pritraukiame rėmėjų. Vienas iš netolimų projektų – klubo organizuota kelionė į „Porsche” muziejų Štutgarte, Vokietijoje. Galbūt pasivažinėsime ir po Niurburgringo trasą Vokietijoje. Ten tik susimokėk ir lėk. Ateinančiais metais Švedijos mieste Gioteborge bus didelis renginys – „Porsche” paradas. Mes jame irgi planuojame dalyvauti su savo automobiliais.

Kuo taip žavi „Porsche”?

Tai yra gana brangi transporto priemonė, bet labai patvari ir patikima. Yra netgi toks posakis, kad su ferari važiuojama į bažnyčią, o su poršė – į darbą. Tai reiškia, kad šis automobilis iš tiesų yra tvirtas ir patikimas. Be to, jis turi savo žavesio… Esu turėjęs ir „Toyota Celica”, ir „Renault Laguna”, bet tai man – tik transporto priemonės. Savo pirmąjį „Porsche” įsigijau ne taip seniai. O klube yra visa šių automobilių gama – turime ir 1966 metų laidos „Porsche 912”, ir 1977-ųjų 911-ąjį modelį, ir legendinį „911 Turbo”, turintį gilią istoriją. Visame pasaulyje yra vos 3 tūkst. 700 šių automobilių, o Lietuvoje – tik vienas, ir jis – mūsų klube. Daug yra 944-ųjų modelių.

Jeigu „Porsche” Lietuvoje tiek nedaug, turbūt norinčiajam jį įsigyti nelengva?

Jei žmonės negali įsigyti naujo automobilio iš salono, ieško Vokietijoje, kur pasiūla yra gana didelė. O kainai įtaką daro rida, bet gali būti pasiekiamas toks amžius, kai automobilio vertė nebe krenta, o kyla. Pavyzdžiui, 1960 metų laidos „Porsche” Vokietijoje kainuoja 20-50 tūkst. eurų.

Ar važiuodami pastebite praeivių susidomėjimą mašina?

Iš tikrųjų „Porsche” atkreipia praeivių dėmesį. Žmonėms jie sukelia malonią šypseną, o tik įsėdusiam vairuotojui pakelia nuotaiką. Šių automobilių formos originalios, išlikusios gal net 40 metų.

Ar nekyla problemų, jei kas nors sugenda? Toks automobilis turbūt pažįstamas ne kiekvienam meistrui.

Mes turime savų meistrų, kurie moka puikiai remontuoti. Žinoma, ir dalių taip lengvai negausi – dažniausiai tenka užsakinėti. Kita vertus, šie automobiliai ne taip dažnai ir genda. Žmones gal gąsdina, kad nėra serviso ir detalių, bet tokios problemos iš tikrųjų nėra. Nebaisu ir kad pavogs, nes Lietuvoje „Porsche” nei viso, nei dalimis neparduosi – jų nedaug, todėl pavogtas automobilis bet kada gali būti atpažintas. Be to, ir pirkėjo jam reikia specifinio. Automobilis ilgoms kelionėms ar šeimai nelabai tinka – jis paprastai būna dvejų durų, o ant galinės sėdynės patogiai jaustis gali nebent tik vaikas. Tai mano nuomonė, nes manančių, jog „Porsche” gali būti ir šeimos automobilis, yra.

Giedrė Norvilaitė