Vidaus vandenų kelias Nemunu bei Kuršių mariomis bus pritaikytas keleivinei bei krovininei laivybai.
Taip kalbėta Susisiekimo ministerijoje pristatant studijos „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Klaipėda – Kaunas Nemuno upe bei Kuršių mariomis sutvarkymas, pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai” tarpinę ataskaitą.
Studijoje, kurią rengė UAB „Projekto gama”, atsižvelgta į augantį keleivinės bei turistinės laivybos poreikį Lietuvos vidaus vandenų keliais bei būtinybę integruoti juos į visos Europos vidaus vandenų tinklą.
Studijos autoriai išnagrinėjo pagrindinio Lietuvos vidaus vandenų kelio kompleksinio sutvarkymo ir farvaterio gilinimo poreikį, krovininės bei keleivinės laivybos perspektyvas.
Studijos Priežiūros komiteto posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad autoriai dar nepakankamai dėmesio skyrė keleivinės ir turistinės laivybos galimybių analizei. Pastaruoju metu Lietuvoje aktyvėja pramoginė laivyba – dabar įregistruota beveik 35 tūkstančiai burlaivių, greitaeigių katerių, vandens motociklų ir kitų mažųjų bei pramoginių laivų.
Tapęs labai populiarus Nidos uostas vasarą nebesutalpino visų norinčių švartuoti čia savo pramoginius laivus, uoste negalima papildyti katerių degalais, iškilo poreikis modernizuoti keleivių terminalą. Todėl turėtų būti detaliau ištirti Nemuno ir Kuršių marių prieplaukos bei uosteliai, apsvarstyta būtinybė statyti naujus.
Klaipėdos apskrities bendrąjį planą rengiantys specialistai taip pat pasigenda dėmesio vandens objektams. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Benetis sakė, kad gyvenvietės, esančios prie vandens, turėtų turėti kontaktų su vandeniu. Turizmą gerokai pagyvintų mažos prieplaukos, sparčiau galėtų vystytis ir pakrančių žvejyba, buriavimas bei pramoginė laivyba.
Krovininę vidaus vandenų laivybą Lietuvoje riboja žiemąa užšąlančios upės ir marios.
Dažniausiai vandenimis transportuojami nestandartiniai ir birūs kroviniai – smėlis, žvyras, skalda ir panašios medžiagos.
Pirmojo etapo kompleksinis vidaus vandenų kelio Kaunas-Klaipėda sutvarkymas pareikalautų 10 mln litų, o visos programos įgyvendinimo kaina gali siekti 70-80 mln. litų.
Tačiau visa projekto kaina gali būti nustatyta tik atlikus visą studiją, parengus projektus ir detaliuosius planus. Jau kitais metais galima tikėtis konkrečių darbų pradžios.
Vidaus vandenų kelių infrastruktūros modernizavimo projektą ketinama pateikti ES Komisijai finansinei paramai gauti.
Vidmantas Matutis