Kai kurie Seimo nariai, nepritariantys valstybiniam Šventosios uosto statusui, įsitikinę, kad Lietuvai pakanka vieno – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovai tvirtina, kad kol kas Šventosios uostas bus valstybinis, nes laiku neatsirado norinčiųjų jį steigti.
Žinia, Susisiekimo ministerija yra parengusi valstybinio Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą, jam jau pritarė Vyriausybė, o šiuo metu jis pradedamas detaliau svarstyti Seime.
Tad susiklostė situacija, kai dar nepriėmus Šventosios uosto įstatymo, jau rengiama jo pataisa.
Klaipėdos uosto kopija
Vakar Šventosios uosto įstatymo projektas pirmą kartą detaliau svarstytas Seimo Ekonomikos komitete, dalyvaujant Susisiekimo ministerijos, Palangos savivaldybės atstovams bei Klaipėdos apskrities viršininkei Virginijai Lukošienei.
Parlamentaro Eligijaus Masiulio teigimu, vakar svarstyta daug klausimų, susijusių su Šventosios uostu, tačiau kol kas jokių galutinių sprendimų nepriimta.
Anot jo, dabartinis projektas parengtas remiantis Klaipėdos uosto pavyzdžiu ir orientuojantis į valstybinį uosto statusą. Tačiau, E. Masiulio teigimu, Seimo nariai sieks, kad būtų įregistruota šio įstatymo projekto pataisa, sudarysianti galimybę valdant Šventosios uostą dalyvauti ne tik Susisiekimo ministerijai, bet ir Palangos miesto savivaldybei bei juridiniams subjektams, t.y. privatiems investuotojams, investuosiantiems į uosto infrastruktūrą.
„Reikia keisti uosto statusą, nes dabartiniame projekte yra numatyta, jog tai išimtinai valstybinis uostas. Vieną valstybinį uostą Lietuva jau turi, tad kitas gali būti mišraus valdymo”, – sakė E. Masiulis.
Inicijuojamos pataisos oponentai, E. Masiulio, teigimu yra Susisiekimo ministerija, aiškinanti, jog mielu noru pasidalintų šio uosto valdymo teisėmis su kitais, bet esą neatsiranda to norinčių privatininkų.
Jau įsteigtas kaip valstybinis
Vandens transporto departamento prie Susisiekimo ministerijos direktorius Juozas Darulis, vakar dalyvavęs svarstant įstatymo projektą, „Vakarų ekspresui” sakė, jog ministerija, teikianti įstatymą, yra suinteresuota, kad jis būtų kuo greičiau priimtas.
Pasak J. Darulio, niekas neprieštaravo, kad Šventosios uostas būtų ne valstybinis, tačiau jis jau įsteigtas kaip valstybinis, nes esą neatsirado norinčiųjų jį įsteigti.
Departamento direktoriaus teigimu, Palangos savivaldybė ketino steigti municipalinį uostą, tačiau paskui šio sumanymo atsisakė ir pasisakė už valstybinį uosto statusą.
1998 metais buvo mėgintas suburti konsorciumas iš „Achemos”, „Lifosos”, „Mažeikių naftos” ir kitų įmonių. Netgi buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kad bus steigiamas privatus uostas. Tam pritarė ir Susisiekimo ministerija, tačiau po to, kai buvo privatizuotos Klaipėdos uosto įmonės, tų planų buvo atsisakyta. Ir iki šiol nė vienas privatus investuotojas nepareiškė jokio noro dalyvauti Šventosios uosto atstatymo procese.
Palangiškiams – dalis valdžios
Pasak J. Darulio, vakar Seimo Ekonomikos komitete buvę Palangos valdžios atstovai pritarė tam, kad Šventosios uostas būtų valstybinis. Nepaisant to, palangiškiai nori dalyvauti šio uosto valdymo organuose. J. Darulis sako, jog kai bus įsteigta uosto direkcija ir sudaroma valdyba, jie galės joje turėti atstovų.
Beje, pagal įstatymą, ir Palangos savivaldybės, ir Klaipėdos apskrities administracijos atstovai dirbs Šventosios uosto plėtojimo taryboje.
E. Masiulio teigimu, uosto plėtojimo taryba yra tik pačius bendriausius klausimus svarstanti institucija, todėl vienas Palangos savivaldybės atstovas turėtų dirbti šio uosto valdyboje.
Lieka suprastruktūra
J. Darulio teigimu, privatūs investuotojai irgi galės dalyvauti Šventosios uosto veikloje, bet tik ne plėtojant infrastruktūrą, nes tai – valstybės nuosavybė, o plėtojant suprastruktūrą.
„Uosto direkcija išnuomos jiems žemę, tegu jie statosi kavines, viešbučius, degalines, žvejų laivų, jachtų aptarnavimui reikalingus objektus, žuvies apdorojimo ir kitokias įmonėles”, – sakė Vandens transporto departamento direktorius.
Uostą reikia statyti
Pasak J. Darulio, kol kas Šventosios uostas bus valstybinis, o jeigu reikės, vėliau įstatymas bus pakeistas. Jo manymu, norint tikrai Šventojoje atstatyti uostą, šios misijos tenka imtis valstybei. Anot jo, dabar svarbiausia pradėti statyti uostą.
Susisiekimo ministerijos siūlymu, Vyriausybė įpareigojo Šventosios uosto direkcijos funkcijas vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, turinčią ir lėšų, o svarbiausia – specialistų. Klaipėdos uosto direkcijai pavesta per dvejus metus parengti visus Šventosios uosto projektavimo darbus, statyti molus, krantines, gilinti kanalą, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, parengti paraišką Europos Sąjungos fondams, tikintis uosto atstatymui lėšų gauti iš ES fondų.
J. Darulis mano, jog, kai Šventosios uostas pradės veikti, rinkti uosto rinkliavas, galimas daiktas, bus įkurta savarankiška šio uosto direkcija.
Ginčytini klausimai
Svarstant Šventosios uosto perspektyvas, itin svarbus klausimas lieka rezervinės jo teritorijos, mat vienos energetikų įmonės turtas – dalis jos poilsio stovyklos – patenka į uosto teritoriją.
Pasak E. Masiulio, dar iškils problemų tariantis su savininkais dėl turto išpirkimo. Tam valstybei gali prireikti nemažai lėšų.
Pasak Klaipėdos apskrities viršininkės V. Lukošienės, pagal apskrities detalųjį planą teritorijoje esantys laikini pastatėliai turėjo būti iškelti, bet jie kažkokiu būdu buvo įteisinti. Dabar šį klausimą jau nagrinėja teismai.
Dabartiniame įstatymo projekte yra numatyta, jog Šventosios uosto žemė galėtų būti nuomojama ne daugiau kaip 50 metų laikotarpiui. Jau yra gautas pasiūlymas uosto teritoriją nuomoti 20 metų. E. Masiulio manymu, toks nuomos laikotarpis būtų tikrai per trumpas, reikėtų palikti 50 metų ar netgi dar ilgesnį laikotarpį. Tikimasi, jog pasiūlymų dėl Šventosios uosto įstatymo projekto bus sulaukta ir daugiau.
E. Masiulio manymu, šį projektą Seimo Ekonomikos komitetas dar kartą svarstys rugsėjo mėnesį ir tada nuspręs – pritarti ar jam ar ne. Tada jis bus teikiamas Seimui. Pasak pašnekovo, šis įstatymo projektas Seime, ko gera, bus priimamas jau spalio mėnesį.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”