Susisiekimo ministerijos valdininkai pripažįsta, kad nuo ateinančių metų turinti startuoti šalies geležinkelių rinkos liberalizacija iš esmės bus tik formali.
Pripažįstama, kad naujų vežėjų atėjimą į šalies rinką stabdys milžiniška infrastruktūros rinkliava. Situacija galėtų pasikeisti tik tuomet, kai šalies valdžia suras galimybių kasmet geležinkeliams skirti po maždaug 400 mln. litų.
Reforma jau kitąmet?
Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Petras Čėsna pareiškė, kad verčiant Europos Sąjungos direktyvoms bus atlikta AB „Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizacija.
„Šiuo metu kalbama apie bendrovės restruktūrizavimą, atskiriant „Lietuvos geležinkelių” infrastruktūrą su bėgiais ir krovinių bei keleivių pervežimą”, – informacinei agentūrai Eltai sakė P. Čėsna.
Nors ministras pabrėžė, kad kol kas „Lietuvos geležinkelių” restruktūrizavimo planai tėra diskusijų lygio ir jokių konkrečių sprendimų dar nėra priimta, tačiau manoma, kad bendrovės restruktūrizacija galėtų būti pradėta jau nuo kitų metų. Nuo 2006 metų sausio 1-osios į Lietuvos geležinkelių tinklą turėtų būti įsileisti tarptautiniai pervežėjai, o nuo 2007 metų sausio – ir pervežėjai vidaus rinkoje.
Pasak P. Čėsnos, geležinkelių infrastruktūra liktų valstybės žinioje.
„Bent pirminiame etape krovinių vežimas taip pat turėtų likti valstybės rankose, valstybei valdant 51 proc. akcijų paketą”, – sakė susisiekimo ministras.
Svarbiausia – rinkliava
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigia, kad uostininkai ir pramonininkai pasisako už geležinkelių rinkos liberalizavimą.
„Rinkoje atsiradus naujiems vežėjams būtų galima tikėtis ir konkurencingų kainų. Visgi labai svarbus yra klausimas, koks bus infrastruktūros mokestis. Būtent nuo jo dydžio priklausys, ar atsiras privatūs vežėjai šioje rinkoje. Šio mokesčio nustatymo formulė turi būti labai aiški”, – sako A. Kuzmarskis.
Rinkliava – „žvėriška”
Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamento direktorius Česlovas Šikšnelis „Vakarų ekspresui” teigė negalintis pasakyti, kada bus paskelbtas tikslus infrastruktūros rinkliavos dydis.
„Įstatymuose yra numatyta, jog sukūrus atskirtą valstybinę įmonę, besirūpinsiančią geležinkelių infrastruktūra, trūkstamas lėšas šios funkcijos vykdymui turės skirti valstybė. Bent artimiausiu metu taip vargu ar bus – mūsų valstybė dar nepajėgi iš biudžeto skirti tiek pajamų, kad galėtų išlaikyti ir infrastruktūrą, ir itin nuostolingą keleivių vežimo paslaugą. Tad būsimas infrastruktūros mokestis turės būti labai didelis”, – sako Č. Šikšnelis.
Anot jo, esamomis sąlygomis atlikus „Lietuvos geležinkelių” restruktūrizaciją, krovinių pervežimu užsiimanti bendrovė gyventų kaip inkstas taukuose, vien keleivius vežančiai įmonei iškart būtų galima skelbti bankrotą.
„Panašus likimas nesant žvėriško infrastruktūros mokesčio turėtų ištikti ir geležinkelių priežiūra besirūpinsiančią įmonę”, – prognozavo departamento direktorius.
Kad šių problemų būtų išvengta, Vyriausybė, anot Č. Šikšnelio, turėtų sugebėti kasmet surasti apie 400 mln. litų, kurie būtų skirti geležinkeliams.
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatose yra numatyta, kad naudojimosi geležinkelių infrastruktūra rinkliavą sudarys keturios dalys: traukinių eismo rinkliava, tarnybinio traukinių tvarkaraščio rezervavimo rinkliava, prieigos arba patekimo į geležinkelių tinklą rinkliava bei elektros naudojimo rinkliava. Tačiau į išvardintas rinkliavas nėra įtraukti mokesčiai dar už devynias paslaugas – naudojimąsi krovinių terminalais, prekinių ir keleivinių vagonų apžiūrą ir kt.
„Lietuvos geležinkelių” ekonomikos tarnybos viršininkė Aušra Špuraitė teigia, kad konkretus infrastruktūros rinkliavos dydis bus patvirtintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymu.
„Bendri rinkliavos dydžiai jau yra apskaičiuoti, tačiau jie dar yra neskelbtini”, – teigė A. Špuraitė.
Prašo išlygų
„Teisinė bazė „Lietuvos geležinkelių” restruktūrizacijai yra paruošta – galioja Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas. Susisiekimo ministras, aišku, nori, kad restruktūrizacija būtų baigta kuo greičiau, tačiau tai yra labai komplikuotas reikalas. Manau, jis bus pasvertas dar dešimt kartų. Visgi įmanoma šią reorganizaciją užbaigti ir iki metų pabaigos, nes mus spaudžia Europos Sąjungos direktyvos, kurių nesilaikymas grėstų baudomis”, – teigė Susiekimo ministerijos valdininkas.
Beje, Č. Šikšnelis užsiminė, kad Lietuvos institucijos geležinkelių rinkos liberalizavmo klausimu prašo Briuselio įvairių išlygų.
„Bet apie jas dar negaliu kalbėti, kol jos nepatvirtintos”, – sakė Č. Šikšnelis.
Trečiųjų šalių bendrovės – už borto
Beje, net ir po Lietuvos geležinkelių rinkos liberalizacijos, ji liks uždara trečiųjų šalių – Rusijos, Baltarusijos – vežėjams.
„Paskutinėje Geležinkelių kodekso redakcijoje, kuri netrukus bus teikiama svarstyti Vyriausybei, rašoma, kad geležinkelių infrastruktūra nuo kitų metų sausio 1-osios galės naudotis tarptautiniais maršrutais krovinius gabensiančios ES šalyse įsteigtos ir Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka sertifikuotos geležinkelių įmonės. Vietinių pervežimų rinka tokioms bendrovėms bus atverta nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Apie trečiųjų šalių geležinkelių bendroves kodekse nerašoma, nes jos negalėtų įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimų”, – teigė Č. Šikšnelis.
Gyvena iš krovinių
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai” pelno teuždirba iš krovinių pervežimo, nes keleivių vežimas bendrovei yra nuostolingas. Geležinkelių bendrovė pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, pajamas padidino 7 proc. – iki 517,5 mln. litų.
Krovinių vežimo pajamos, išaugus vežimų mastui, padidėjo taip pat 7 proc., o keleivių vežimo pajamos dėl pasikeitusių tarptautinių vežimo įkainių – 6 proc. Šiemet keleivių vežimas geležinkeliais sumažėjo 4,4 proc. – iki 3,2 mln. keleivių. Mažėjo keleivių ir vietiniais (4 proc.), ir tarptautiniais (8 proc.) maršrutais.
„Lietuvos geležinkeliai” pirmąjį pusmetį dirbo pelningai, tačiau uždirbtas pelnas neskelbiamas. Pernai įmonė uždirbo 72 mln. litų grynojo pelno – 5,5 karto daugiau nei 2003 metais (3,2 mln. litų), bendrovės apyvarta išaugo 11,2 proc. – nuo 919 mln. iki 1,02 mlrd. litų.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”