Neslūgstant naujų statybų bumui norintiesiems pasistatyti individualų gyvenamąjį namą ar panašų nedidelį objektą gali tekti gerokai paplušėti ieškant projektuotojo.
Šiuo metu užsakymais verste užversti yra ne tik statybininkai, bet ir architektai. Dėl šios priežasties pastariesiems jau tenka atsisakyti smulkių ar dėl įvairių priežasčių daug laiko ir darbo reikalaujančių ne itin pelningų užsakymų.
Į didelės apimties objektus investuojančių įmonių atstovai pastebi, kad dažnai daug užsakymų turintys architektai neįvertina savo galimybių ir tiesiog nebespėja visko padaryti laiku.
Kokybė – ne svarbiausia
Bendrovės „Invalda real estate” direktoriaus pavaduotojo Tomo Bučo teigimu, padėtis šiuo metu iš tiesų yra labai sunki.
„Susirasti projektuotoją dar įmanoma, tačiau problemos prasideda rengiant projektą. Architektai, neįvertindami savo galimybių, prisiima tiek darbo, kad laiku jo padaryti nespėja, o kažkas iš klientų tuomet kenčia”, – sakė T. Bučas.
Anot jo, darbo dabar neabejotinai užtenka visiems, nebūtinai ypač geriems projektuotojams, nes, nors geros darbo kokybės ir norėtųsi, tai jau patenka į antrą planą. Investuotojams svarbiausia, kad projektuojama būtų kuo greičiau. Antra vertus, pastebi T. Bučas, pasunkėjo darbas ir su valstybinėmis institucijomis.
„Anksčiau detalųjį planą parengti ir suderinti buvo galima per pusmetį, o dabar be metų neapsieisi. Taip pat ir techniniai projektai – anksčiau užtrukdavo apie 3 mėnesius, o dabar dukart ilgiau. Kalbu apie ne itin sudėtingus objektus”, – sakė pašnekovas.
Tiesa, esama ir tokių įmonių, kurios projektuotojų užimtumo problemos nejaučia. Pavyzdžiui, bendrovėje „Plienas” įsteigti tokių darbuotojų etatai.
„Palangos statybos” valdybos pirmininko Rimanto Jasiukėno teigimu, bendrovė yra viena iš nedaugelio neturinčių problemų dėl projektuotojų paieškos.
„Jau ne vienerius metus draugaujame su keliais projektuotojais, jiems pateikiame nuolatinius užsakymus ir nebūname nuvilti”, – sakė R. Jasiukėnas.
Jo nuomone, problema yra ne tiek projektuotojų trūkumas apskritai, o tai, kad trūksta talentingų ir lanksčių žmonių.
„Kai kurie jauni žmonės, tik baigę mokslus, iškart nori būti puikūs architektai, projektų vadovai. Susidūrus su tokiais „talentais” sunku ir statybininkams”, – sakė valdybos pirmininkas.
Projektuotojai, su kuriais geriausia dirbti, anot R. Jasiukėno, surandami bėgant laikui.
„Architektas neturi būti nepalaužiamas. Teko nutraukti santykius su pora projektuotojų, nes jie nenorėjo atsižvelgti į mūsų poreikius, pavyzdžiui, darė tai, kas mums buvo per brangu”, – sakė R. Jasiukėnas.
Anot jo, architektų klaidų ir kokių nors netikėtumų galima išvengti pačiam statybininkui ar nuosavybės turėtojui analizuojant projektą, t. y. dirbant kartu su projektuotoju.
Smulkių atsisako
Pasak pačių projektuotojų, darbo ypač padaugėjo maždaug nuo praėjusių metų pavasario.
„Prieš kokius 5-10 metų buvo beveik štilis, net galvojome, kaip pragyventi”, – prisimena bendrovės „Klaipėdos miestprojektas” direktorius Jonas Piparas.
Kai kurių smulkių objektų, anot jo, kartais tenka atsisakyti, o ypač daug darbo turi inžinerinių komunikacijų projektuotojai ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjai.
Architekto Edmundo Andrijausko teigimu, dažniausiai atsisakoma tokių projektų, kuriuos rengiant ir derinant gali tekti susidurti su papildomomis biurokratinėmis problemomis, stabdančiomis darbo eigą, taip pat ir smulkių individualių namų projektų.
„Daugiausia yra gyvenamųjų daugiabučių ir įvairių komercinių pastatų projektavimo užsakymų”, – sakė E. Andrijauskas.
Anot architekto Ramūno Ato, tenka atsisakyti butų rekonstrukcijų ir panašių projektavimo darbų.
„Mūsų principas yra neatsakyti nė vienam klientui, bet jau tenka taip elgtis, nes visko padaryti tiesiog fiziškai nebespėjame”, – sakė R. Atas.
Ryškėja ir dar viena tendencija – dėl didelio užimtumo projektuotojai nenoriai imasi užsakymų ne pačioje Klaipėdoje.
„Darbo užtenka ir čia, nebent pasitaikytų labai įdomus projektas. Pavyzdžiui, dabar darome vieną Birštone”, – sakė E. Andrijauskas.
Anot jo, dėl projektų, pavyzdžiui, Neringoje, kur daugiau laiko užima ne pats projektavimas, o derinimas ir įvairių problemų sprendimas, kartais nesinori gaišti.
Pasak R. Ato, Neringoje projektuojant tenka daugiau laiko sugaišti vien važinėjimui į Kuršių neriją, tačiau tokių užsakymų įmonė turi ir dirba.
Kainos kyla
J. Piparo teigimu, „Klaipėdos miestprojektas” taip pat stengiasi apsiriboti darbu Klaipėdos apskrityje.
„Kitame Lietuvos krašte dirbti sunku ir dėl transporto išlaidų, nes projektavimo kainos, nukritusios dėl didelės konkurencijos prieš kelerius metus, dar taip stipriai neišaugo”, – sakė J. Piparas.
Tačiau „Invalda real estate” direktoriaus pavaduotojas T. Bučas pastebi, kad kainos, bent jau Vilniuje, nėra labai mažos. Prieš maždaug penkerius metus projektuojamo būsto kvadratinis metras kainavo 20-50 litų, o dabar – 50-150 Lt.
„Padidėjimas akivaizdus, tačiau gal ne visi projektuotojai taip gerai tą jaučia, nes pakilo ir sąnaudos, pavyzdžiui, jiems dirbantys žmonės gauna didesnius atlyginimus”, – svarstė T. Bučas.
Šiuo metu Klaipėdoje projektavimo kaina siekia maždaug 5 proc. objekto statybos kaštų. Pasak E. Andrijausko, jei tenka projektuoti sudėtingą, bet nedidelį objektą, kaina gali pakilti iki 7 proc., o didelio ir paprasto objekto – nukristi iki 4 proc. ribos.
„Investuotojų ir statybininkų pelnas yra didžiulis, todėl turi kilti ir projektavimo kainos. Negalima sakyti, kad jos nekyla”, – sakė ir R. Atas.
Terminai nerealūs
Projektuotojai pastebi, kad užsakovų priekaištai dėl gabumų stokos ar laiku neįvykdytų užsakymų ne visuomet yra pagrįsti.
„Užsakovai nori, kad viskas vyktų labai greitai, o galimybės ne visada yra. Projektavimo laikas priklauso nuo objekto apimties, sudėtingumo, taip pat ir nuo subrangovų operatyvumo, nes absoliučiai kompleksinių firmų, kurios viską darytų pačios, nėra”, – sakė J. Piparas.
Trumpiau užtrunka individualių namų projektavimas, kai užsakovai aiškiai žino, ko nori, prašo projektuoti pagal katalogus.
R. Ato teigimu, kartais dėl laiku neįvykdytų užsakymų yra kalti ir patys užsakovai, kurie nustato nerealius terminus, pavyzdžiui, techninį projektą parengti per 2-3 mėnesius.
Vyrauja tendencija, kad investuotojai, siekdami iš įsigyto sklypo kuo daugiau „išspausti”, būna nepatenkinti projektuotojais, kurie siekia mažinti „kvadratūrą”.
„Užsakovų noras padaryti viską kuo pigiau ir gauti kuo daugiau pelno yra suprantamas. Sunku būna tada, kai architektas sako, kad taip negalima, bendrą plotą reikia mažinti, arba reikalauja geresnės kokybės apdailos medžiagų. Tada sakoma, kad jis užsispyręs, bet čia ne tai”, – sakė E. Andrijauskas.
Jam antrino ir R. Atas: „Projektuotojas turi būti lankstus, nes visada yra kompromisas, tačiau, žinoma, yra ir tokių dalykų, kur nusileisti negalima”.
Vis dažniau geru žodžiu minima ir sovietinė statyba. Pasak J. Piparo, nors ji nebuvo labai kokybiška, tačiau, atsižvelgiant į suplanavimą, ne tokia ir prasta.
„Dabar sklypą stengiamasi išnaudoti maksimaliai, o sovietmečio statyba buvo humaniškesnė. Žmonės stengėsi ir tada, tik galimybės ir normatyvai buvo kiti”, – sakė J. Piparas.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”