Jeigu jus parduotuvėje sugavo už rankos vagiant, sakykim, skalbimo miltelius, tai nusigąsti neverta. Belieka tvirtinti, kad jūs esate… ne jūs ir skubiai pasakyti pažįstamo žmogaus anketinius duomenis. Policininkai surašys administracinės teisės pažeidimo protokolą ir jūsų vargai tuo ir baigsis. Sakysite, taip nebūna? Būna.
Pareigūnai tiki melu
Šiuolaikiniams vagišiams visai nerūpi, koks laukia peradresuotos vagystės tyrimo likimas. Pasekime vienu iš tokių pavyzdžių. Kaunietė Edita Kriaučiūnienė iš A.Strazdo gatvės redakcijoje tvirtino, kad iki pat praėjusių metų pabaigos nežinojo, kad esanti… vagilė.
2004 metų lapkričio 12 dieną iš antstolio Roberto Vaitkevičiaus gavo netikėtą pranešimą. Skaudūs žodžiai ne tik stebino, bet ir žeidė: „Už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 50 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 litų bauda”.
Šoko ištikta moteriškė puolė aiškintis, kas ir kaip. Pasirodo, kad ji 2003 metų sausio 17 dieną, apie 19 valandą, iš parduotuvės „Taupyk-6” (ji jau senokai uždaryta) už 21,99 lito „pavogė” „Tide” skalbimo miltelių. E.Kriaučiūnienė dar labiau nustebo, kad jau po savaitės Kauno miesto apylinkės teisme buvo svarstoma jos administracinio teisės pažeidimo byla.
Belieka tik spėlioti, kodėl Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos Šančių-Panemunės policijos nuovados pareigūnai taip lengvabūdiškai patikėjo kažkokios vagilės pasakomis apie tai, kad ji yra Edita Kriaučiūnienė.
Panaikintas teismo nutarimas
Tikroji Edita Kriaučiūnienė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kuris jau seniai buvo praėjęs. Šis teismas 2005 metų kovo 18 dienos nutartyje pripažino, kad pilietė apie Kauno apylinkės teismo nutarimą nebuvo informuota, negavusi nutarimo kopijos, net apie baudos skyrimą iš antstolio sužinojusi tik po pusantrų metų. Todėl pilietės prašymą tenkino ir priėmė apeliacinį skundą.
Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Editos Kriaučiūnienės duomenimis pasinaudojo sulaikytasis vagystę įvykdęs asmuo. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas dėl jos nuobaudos neatitinka nei pagrįstumo, nei teisėtumo reikalavimų ir naikinamas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo atveju – Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Šančių-Panemunės policijos nuovadai, kuri privalės pažeidimą tirti iš naujo.
Kalčiausia – apgautoji
Šioje istorijoje galėtume dėti tašką, bet labai nejauku, kai baudžiamas apšmeižtas žmogus, o tikrasis nusikaltėlis, matyt, jau seniai pamiršęs šį nuotykį, o gal ir iki šiol kitiems permetinėja savo vagystes.
„Be mano žinios iš sąskaitos „Hansabanke” antstolis Robertas Vaitkevičius nusirašė 87 litus. Tuos pinigėlius, kuriuos gavau už gydymosi pašalpą. Jeigu sąskaitoje būtų buvę daugiau lėšų, tai būtų nusirašęs ir tą 500 litų baudą, ir delspinigius visokius. Netikėtai sužinojau, kad ši suma jau viršija tūkstantį litų”, – liejo nuoskaudą nuskriausta E.Kriaučiūnienė.
Moteris tvirtino, kad antstolis nenori sugrąžinti nusavintų pinigų, nes juos sumokėjo mokesčiams. „Galima teisininką suprasti, bet kuo čia aš kalta? Juk antstoliui pristačiau teismo nutartis apie įvykusį nesusipratimą, apie mano apšmeižimą. Aiškinau, kad sufabrikuotoje byloje neatitiko mano gyvenamoji vieta, nes toje vietoje dar 2000 metais sudegė mūsų namas. Matyt, apsišaukėlė turėjo senus anketinius duomenis. Ir parašas už mane kažkoks buvo suraitytas. Išeina taip, kad tikroji vagilė lieka nenubausta, o aš, iš siuvėjos amato sunkiai besiverčianti, turiu kompensuoti kažkieno išlaidas”, – visai į neviltį puolė moteris, kurios dėl moralinių ir materialinių netekčių niekas taip ir neatsiprašė.
Roberto Vaitkevičiaus antstolių kontoroje tarnautoja mums pareiškė, kad šio įvykio komentuoti nenori, rūpimus klausimus patarė atsiųsti raštu iš anksto.
Julius Lenčiauskas