Vokiečių televizijos filmo „Štiortebekeris” filmavimas kelia vis didesnį susidomėjimą.
Gražiausiose Vakarų Lietuvos vietose kyla filmui reikalingos dekoracijos, o prie filmavimo aikštelių būriuojasi smalsuoliai. Kitąmet televizijos ekranuose pasirodysiančio filmo masinėse scenose nusifilmuos apie 2 tūkstančius lietuvių.
Pilis kyla Rusnėje
Bene įspūdingiausios filmo dekoracijos kuriamos Rusnėje.
Prie įvažiavimo į Rusnę, pievoje šalia tilto per Atmatos upę, aiškėja televizijos filmui „Štiortebekeris” reikalingų dekoracijų kontūrai. Lygioje plynėje, kur anksčiau ganėsi karvės, kyla viduramžių pilis primenantys pastatai. Pro šalį važiuojantys žmonės stabteli apžiūrėti neregėto statinio, o patys rusniškiai spėlioja, ar bus pakviesti filmuotis masinėse filmo scenose.
Rusniškiai taip pat džiūgauja, kad šalia miestelio kylančios vokiečių filmo dekoracijos papildys ir jų kišenes. Kai kurie miestelio gyventojai jau užsidirbo iš didžiausios vokiečių kino kompanijos „Bavaria film” užmojo Lietuvoje filmuoti legendinio jūrų pirato Klauso Štiortebekerio istoriją. Filmo kūrėjai keliems mėnesiams išsinuomojo dviem rusniškiams priklausančią pievą, kurioje dabar statomos dekoracijos, o liepos pradžioje prasidės filmavimas. Statybos firmos nusamdė keletą vietinių pagalbinių darbininkų. Vokiečių filmo kūrėjai taip pat jau užsakė keletą Rusnės kaimo turizmo sodybų, kuriose apsistos į paruoštą filmavimo aikštelę atvyksiantys aktoriai, kūrybinė grupė bei techninis personalas.
Įvairiose Lietuvos vietose filmuojamo trijų valandų trukmės filmo biudžetas – daugiau kaip 24 milijonai litų. Vienas iš filmo „Štiortebekeris” kūrėjų, bendrovės „Baltijos filmų grupė” direktorius Robertas Urbonas mano, kad vokiečiai Lietuvoje išleis daugiau kaip 7 milijonus litų.
Kelia nuostabą
Kaip „Klaipėdai” sakė Rusnės seniūno pavaduotojas Aleksandras Dulskas, išgirdę apie nematytą pilį į Rusnę jau plūsta smalsuoliai. Žmonės fotografuojasi pilies fone, darbininkų ir rusniškių teiraujasi, kas čia statoma, klausia, ar bus galima stebėti filmavimą. Pasak A.Dulsko, dėl planuojamų filmavimo darbų sujudimas miestelyje jau dabar jaučiamas, todėl rusniškiai nekantriai laukia, kol filmavimas prasidės.
Filmavimas Rusnėje prasidės tik liepos pradžioje, tačiau darbai dekoracijų statybų aikštelėje – pačiame įkarštyje. Dvidešimt penkių vyrų brigada kasdien dirba po vienuolika valandų. Čia iškils Hamburgo uostas bei Kopenhagos centrinės aikštės fragmentai – smuklė, pilis, turgaus aikštė. Pagal scenarijų į Hamburgo uostą pagrindinis filmo herojus įplauks Klaipėdos laivų statykloje pastatytu laivu. Uosto dekoracijos dar nepradėtos kurti.
Kaip dienraščiui pasakojo bendrovės „Rimvalda” statybos darbų vadovas Stepas Michailinas, šios bendrovės darbininkai įtemptai dirba jau prie devinto filmo dekoracijų kūrimo.
Dirbdami Rusnėje, molėtiškiai į pagalbą pasikvietė ir bendrovės „Telšių ranga” statybininkus, nusisamdė vietinių. Šiuo metu pilies karkasas yra dekoruojamas senovines plytas bei akmenis primenančiais polistirolo lakštais, kai kurie miesto pastatai yra tinkuojami, toliau statomi namų karkasai, namų stogai klojami skiedromis.
Filmo dailininkai pastatytą miestą vėliau „nugrimuos”. Pasak S.Michailino, specialiais dažais dekoracijos yra padailinamos taip, kad tampa sunku atskirti, kad tai nėra tikras mūras.
Filmuoja Nidoje
Gegužės pradžioje Trakuose prasidėjęs televizijos filmo „Štiortebekeris” filmavimas šiomis dienomis yra tęsiamas Neringoje. Kol kas daugiausiai filmuojama Klaipėdos laivų statykloje specialiai šiam filmui pastatytame 40 metrų ilgio burlaivyje. Tokiais laivais, koks dabar stovi Nidos prieplaukoje, prieš 600 metų Baltijos jūroje plaukiojo vokiečių Hanzos pirkliai. Norėdami sudaryti iliuziją, kad laivas plaukia, asistentai siūbuoja laivą specialiu mechanizmu. Pastatyti tikrą laivą su varikliu filmo kūrėjams būtų buvę per brangu.
Kitą savaitę filmavimo darbai persikels į šalia Parnidžio kopos pastatytą filmavimo aikštelę. Medinis pastatų kompleksas, įrengtas gamtos draustinyje, praėjusią savaitę sukėlė kai kurių neringiškių pasipiktinimą, tačiau aistros netrukus nurimo. Filmo kūrėjai su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija yra sudarę sutartį, pagal kurią įsipareigojo aplinkosaugininkams sumokėti 25 tūkstančius litų. Tiek pakaks, kad atitaisytų minimalią draustiniui padarytą žalą.
Baigus filmavimą Neringoje, 250 žmonių filmo kūrėjų grupė persikels dirbti į kitas filmavimo aikšteles Šventojoje, Klaipėdoje, Rusnėje bei Kaune. Filmo „Štiortebekeris” filmavimo darbai Lietuvoje turėtų būti baigti liepos pabaigoje. Kiti darbai – montavimas, kompiuteriniai efektai, muzikinio takelio įrašai – bus tęsiami Vokietijoje. Dviejų dalių filmą kitąmet pamatys Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Austrijos, Šveicarijos ir Lietuvos žiūrovai. Dėl sutarčių su kitų šalių televizijomis šiuo metu vedamos derybos.
Reklamuos Lietuvą
Kaip dienraščiui „Klaipėda” teigė filmo koprodiuseris ir vienas filmo partnerių R.Urbonas, „Štiortebekerio” filmavimo komandai Nidoje rūpesčių kelia tik permainingas pajūrio oras. R.Urbonas juokavo, kad Nida yra tarsi lietuviškas Bermudų trikampis, kuriame oro pokyčių negali prognozuoti net seniausi ir labiausiai patyrę vietiniai žvejai. Filmo kūrėjams atvykus į Neringą plieskė saulė, o oro temperatūra siekė kone trisdešimt laipsnių. Pastarosiomis dienomis teko dirbti pučiant žvarbiam vėjui.
Pasak R.Urbono, pagrindinis televizijos filmo aktorius, įkūnijantis Klausą Štiortebekerį – vokietis Kenas Djukenas, vandenyje praleidžia ir po 5 valandas per dieną, tačiau dar gali šypsotis.
R.Urbonas dienraščiui taip pat sakė, kad jau dabar aišku, jog legendinio Baltijos jūrų pirato istorija išreklamuos Lietuvą. Šią savaitę Nidoje apsistojo didelė grupė užsienio žurnalistų, stebinčių filmavimą ir ketinančių aprašyti ne tik filmo kūrimo užkulisius, bet ir mūsų šalį.
Filmuos ir Klaipėdoje
Birželio 16-17 dienomis filmo kūrėjai atvažiuos dirbti į Klaipėdą. Filmavimas daugiausiai vyks Klaipėdos piliavietėje, šalia Senosios perkėlos esančiuose sandėliuose bei senajame Lietuvos kino studijos filiale Klaipėdoje. „Štiortebekeris” bus paskutinis filmas, nufilmuotas šioje vietoje. Pasak R.Urbono, iš karto po filmavimo darbininkai pastatą nugriaus. Jo vietoje iškils modernių daugiabučių kvartalas.
Klaipėdoje bus filmuojamos ir vandenyje vykstančios scenos, o pilies griuvėsiai taps panašūs į Kopenhagos rūsius. Visuose miestuose, kuriuose bus filmuojamas vokiečių epas, ketinama statyti ir specialias dekoracijas.
Į Lietuvos kino studijos filialą Klaipėdoje plūsta ir tie klaipėdiečiai, kurie nori filmuotis masinėse filmo scenose. Už vieną filmavimosi dieną, kaip ir ankstesniuose projektuose, statistams bus mokama po 50 litų. Šįsyk filmo kūrėjai pageidauja, kad masinėse scenose filmuotųsi kuo daugiau ilgaplaukių vyrų bei moterų. Taip pat pageidaujama, kad „Štiortebekeryje” filmuotųsi moterys, kurių šviesi plaukų spalva yra natūrali. Planuojama, kad filmui prireiks 2 tūkstančių statistų, jau dabar „Štiortebekerio” aktoriams bei statistams yra sukurta ir pasiūta daugiau kaip tūkstantis kostiumų.
Vadina Robinu Hudu
Piratas Klausas Štiortebekeris yra vadinamas garsiausiu visų laikų Vokietijos piratu, kurio legenda ir po 600 metų yra ypač populiari. Pirato vardu Vokietijoje yra pavadintos sporto komandos, alus, viešbučiai ir parkai, netoli Miuncheno stovi ir jam skirtas paminklas. Vaikai žaidžia Štiortebekerio stalo žaidimus, spalvina knygeles, žiūri pastaruoju metu populiarų animacinį filmuką. Apie K.Štiortebekerį yra parašyta ir nemažai knygų, romanų, sukurti spektakliai bei operos.
Istoriniai dokumentai skelbia, kad K.Štiortebekeris su 70 piratų komanda Šiaurės ir Baltijos jūrose siautė 1390-1400 metais, o 1401 metais buvo suimtas ir nubaustas mirties bausme. Vardą Štiortebekeris šis piratas gavo todėl, kad galėdavo išgerti keturis bokalus alaus iš eilės beveik neatsikvėpdamas. Prieš dešimtmetį vokiečių archeologai rado kaukolę, kuri, kaip spėjama, greičiausiai priklausė legendiniam piratui. Pagal jos struktūrą mokslininkai sukūrė atvaizdą, kaip iš tiesų galėjo atrodyti garsusis jūrų plėšikas.
Kaip manoma, iš tikrųjų XIV amžiuje gyvenęs legendinis piratas K.Štiortebekeris jūrų platybėse, kaip ir Robinas Hudas giriose, kovojo prieš neteisybę ir galingųjų priespaudą, todėl K.Štiortebekeris dar yra vadinamas Baltijos jūros Robinu Hudu. Pasak legendos, garsusis K.Štiortebekeris turėjo mėgstamą šūkį – „Dievo draugas ir viso pasaulio priešas”. Piratų šutvė, kurios kapitonas jis buvo, taip pat dar buvo vadinama „Likedeelers” vardu. Legenda skelbia, kad taip jie buvo vadinami todėl, kad savo grobiu lygiomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje, o vėliau savąją kiekvieno grobio dalį, padaliję pusiau, atiduodavo neturtingiesiems.
Reda Baltinaitė