Landynes primenantys policijos komisariatai gyventojus pasitinka dvoku ir slogia atmosfera
Jeigu JAV pakrantėje siautėjęs uraganas „Katrina” netikėtai būtų užgriuvęs keturis Klaipėdos policijos komisariatus, pareigūnai, ko gero, nesiskųstų dėl tokios nelaimės. Mat šiuo metu nedideli atlyginimai ir kuro stoka – dar ne visos miesto policininkų patiriamos bėdos.
„Vakarų ekspreso” žurnalistai, apsilankę Klaipėdos policijos komisariatuose bei nuovadose, pakraupo nuo regėtų vaizdų ir net pamiršo savo vizito tikslą.
O ten vykome norėdami įsitikinti, ar uostamiesčio pareigūnai vykdo Policijos departamento vadovų nurodymą gerinti policijos įvaizdį ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą policija, nurodant pareigūnų darbo ir piliečių priėmimo laikus.
Sovietmečio palikimas
Nors uostamiesčio policininkai dirba landynes primenančiose patalpose, nežmoniškomis sąlygomis skųstis neskubama. Atviraujama tik tada, kai neklausi pareigūno vardo. Kita vertus, kai tik praveri policijos komisariato duris ir su Angelų sargų kasdienybe susiduri akis į akį, žodžiai tampa lyg ir nereikalingi.
Viskas, ką baisaus ir apleisto galima išvysti komisariatuose – valstybės skiriamų pinigų stygiaus pasekmė ir sovietmiečio palikimas.
Ko gero, nūdien tik policininkus supa iš kelių skirtingų komplektų dalių surinktos spintos, ne kartą klijuotos bei sukaltos tarybinio tipo kėdės, dar prieš dešimt metų savo gyvavimą sąvartynuose turėjusios baigti sofutės, margaspalviai, apiplyšusiais kampais tapetai, girgždančios, sutrūnijusios grindys, technologinės revoliucijos pradžią menantys kompiuteriai.
Ir dar – paralyžiuojantis kvapas: iš antisanitarinės būklės tualetų koridoriais ir 2-ajame policijos komisariate (PK) Priestočio gatvėje, ir jam priklausančioje Viešosios policijos nuovadoje Puodžių gatvėje sklinda toks šlapimo tvaikas, kad norisi nebekvėpuoti.
Tvarko už savus
Tiesa, komisariatuose esti ir modernumo apraiškų: viršininkams nupirkti nauji darbastaliai ir kėdės. Gauti ir keli kompiuteriai, darbo reikmėms skirti nedideli televizoriai „Beko” su vaizdo grotuvais.
Rodos, ir nieko čia tokio, kad 1-ojo PK viršininko Anatolijaus Grigorjevo sekretorė sėdi ant oda trauktos kėdės, o ši vietoj penkių kojų turi tik keturias.
„Viršininkas jau seniai ją kėsinasi išmesti”, – šypteli sekretorė.
Nors jaunųjų tardytojų kabinetukuose užsieniečiai nedrįstų net nusikaltėlių laikyti, 1-asis PK gali džiaugtis praėjusiais metais suremontuotu budėtojų skyriumi. Deja, darbas atliktas nekokybiškai: plastikinėmis lentelėmis iškaltos sienos ir lubos jau prarado savo naujumą.
2-ajame PK bendras vaizdas – geresnis: koridorių sienos ir kabinetų durys šviežiai išdažytos, tačiau vieta, skirta gamtiniams reikalams atlikti, charakteringu šlapimo kvapu neleidžia pamiršti jos kaimynystės.
Komisariato viršininko pavaduotojas, Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus (KPNTS) vadovas Virginijus Kunickis į šią pastabą atsako ironišku šypsniu: „Nuo 1985-ųjų, kai komisariatas buvo perkeltas į šį pastatą Priestočio gatvėje, nebuvo jokių remontų. Viską, ką matote pas mus gražesnio ir tvarkingesnio, padarėme savo jėgomis ir už savo pinigus. Antai mūsų ūkvedys visą vasarą bandė daryti kosmetinį remontą.”
Renka net vinis
Panašiai kalbėjo ir 3-iojo PK KPNTS viršininkas Rimantas Ramanauskas: „Atėjau dirbti čia prieš penkiolika metų. Ką su kolegomis tada padarėme, tą ir turime. Savo kabinetą kiekvienas tvarko kaip įmanydamas. Pavyzdžiui, aš ir tapetus išsiklijavau, ir kiliminę dangą pasitiesiau, ir spinteles dokumentams laikyti susikaliau.”
Pareigūno teigimu, 3-iajame PK už valstybės pinigus neseniai buvo atliktas tik vienas rimtas darbas – tvarkytos grindys. Deja, tai buvo neefektyvi investicija, nes laminatas sudėtas nekokybiškai – juo einant grindys girgžda ir banguoja.
Nors šiame komisariate nejuntami nemalonūs kvapai, sanitarine zona tualeto, primenančio apleistą ir rūdžių išėstą tvartą su neaiškios paskirties rakandais, nepavadinsi.
Nepaisant to, policininkai nenukabina nosies, saugo kiekvieną varžtelį ir vinį – šie patikimi ūkvedžiui, kuris, esant reikalui, iš jų surenka spynas ar kitus reikalingus daiktus.
Anot policininkų, svarbiausia – į problemas žvelgti su humoru, nes kitos išeities ar perspektyvos jie nemato.
Žiemą viduje – kaip lauke
R. Ramanauskas pritarė savo kolegoms iš kitų komisariatų, klausiusių savęs ir visuomenės, ar gali policininkai tinkamai atlikti savo pareigą dirbdami jų garbę ir orumą žeminančiose patalpose po 12-16 valandų per parą.
Nors tyrėjai ir tardytojai į darbą atsigabeno asmeninius kompiuterius, kai kuriuos langus papuošė pačių pirktomis užuolaidomis, naudotais baldais ar net vazonais su gėlėmis, jaukumo, modernumo ir darbinį ūpą pakeliančios atmosferos stinga ir pareigūnams, ir pagalbos pas juos atėjusiems ieškoti klaipėdiečiams.
Keliomis sukurtomis jaukumo oazėmis žurnalistams galėjo pasigirti ir 4-ojo PK viršininkas Nikolajus Akimovas. Ypač – kone geriausiai visame mieste už rėmėjų pinigus sutvarkytu budėtojų skyriumi.
„Remontuotas įėjimas į komisariatą ir plotas iki laiptų į antrąjį aukštą”, – sakė N. Akimovas, paskubėjęs pridurti, kad pareigūnams suteiktos primityvios darbo priemonės ir skurdžios darbo sąlygos nors ir juokina tautą, tačiau nėra esminės policijos problemos.
Viršininko teigimu, svarbiausia, kad policijos automobiliams užtektų kuro. Tačiau N. Akimovas nepabijojo pakviesti žurnalistų atvykti į komisariatą žiemą, kai dėl nesandarių langų oro temperatūra lauke ir kabinetuose niekuo nesiskirs.
Laimei, šią žiemą policijos pareigūnai bent jau galės drąsiai įsijungti šildytuvus ir nebijoti, kad didesnės įtampos neatlaikys saugikliai ir per nukentėjusiojo apklausą išsijungs kompiuteriai.
Tyčiojasi?
O kaip pagrindinis mūsų vizito į uostamiesčio komisariatus ir nuovadas tikslas?
Panašu, kad jis po ekskursijų neteko prasmės, o rugpjūčio 18-osios generalinio komisaro pavaduotojo Kęstučio Tubio nurodymas teritorinių policijos įstaigų vadovams užtikrinti, kad matomose vietose būtų nurodytas darbo ir piliečių priėmimo laikas, skamba kaip pasityčiojimas.
Ar gi tai padės, kaip pageidautų K. Tubis, stiprinti policijos ir visuomenės ryšius, abipusį bendradarbiavimą bei didinti žmonių pasitikėjimą policija ir gerinti policijos įvaizdį?
Beje, šių metų birželį uostamiesčio Vyriausiojo policijos komisariato užsakymu Klaipėdos universitetas atliko miestiečių apklausą. Per 85 procentus respondentų miesto policininkų darbą įvertino teigiamai. Tiesa, paaiškėjo, kad savo apylinkės inspektorių pažįsta tik vienas iš keturių klaipėdiečių.
Ir dar vienas pastebėjimas: šių metų pradžioje pranešimą „Policijos veikla 2004 metais ir uždaviniai 2005 metams” skaitęs Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pažymėjo tai, jog policijai skiriama apie tris kartus mažiau lėšų nei jų reikia.
Pasak V. Grigaravičiaus, 2005-ųjų Valstybės investicijų programoje Policijos departamentui numatyta skirti tik beveik 18 milijonų litų, nors reikia per 44 milijonus.
Šios lėšos, anot generalinio komisaro, netenkina net minimalių policijos poreikių ir neužtikrina net esamos techninės materialinės bazės palaikymo.
Nors dalį pinigų vis dėlto žadėta skirti kai kuriems komisariatams rekonstruoti, Klaipėdos miesto policijos įstaigų sąraše nebuvo.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”