Per penkiolika metų jūros tematika Lietuvos paštas išleido vos dvi serijas pašto ženklų. Pasaulyje gausu filatelistų, kurie renka marinistinių temų pašto ženklus, keičiasi jais su kolegomis.
Tai garsina pašto ženkluose įamžintus laivus, įvykius, asmenybes, juos išleidusias šalis. Lietuviai kolekcininkai piktinasi, kad Lietuvoje nematoma toliau už savo kiemą. Jūrinės tematikos pašto ženklus išleidžia net Afrikos šalys ar tos valstybės, kurios neturi jūros.
Lietuvoje išleidžiamos serijos ženklų minint jubiliejinį esperanto kongresą Vilniuje, pažymint Lietuvos technikos paminklus. Tačiau Lietuvos karinių jūrų pajėgų, Buriuotojų sąjungos jubiliejai lieka nepastebėti.
Marinistai be idėjų
Pašto ženklų leidybos skyriaus viršininkas Vytautas Jastiuginas teigė, kad kiekvienas norintis gali pasiūlyti temų pašto ženklų serijoms. Pasiūlymus leisti pašto ženklus svarsto speciali komisija. Dažnai iš 30 pasiūlytų temų atrenkamos tik dvi, nes kitos kartojasi ar yra nereikšmingos.
Yra ir nuolatinės tęstinės pašto ženklų serijos kaip įvairios šventės, į Raudonąją knygą įtraukti gyvūnai, miestų herbai. Anot V.Jastiugino, pašto ženklai turi būti įdomūs, nesivaikyti laikino populiarumo, „nešiukšlinti” filatelijos.
Pašto ženklai leidžiami pagal planą. Šių metų planas jau yra sudarytas. Pasiūlymai renkami kitiems metams iš anksto.
V.Jastiuginas sakė, kad jūrinės tematikos pašto ženklų buvo išleistos dvi serijos. Tai 1997 metais bendras pašto ženklų blokas „Senieji Baltijos laivai” kartu su Latvija ir Estija ir pašto ženklas su senoviniu kuršių laivu kurėnu.
Šis pašto ženklas Italijoje vykusioje pašto ženklų parodoje užėmė prizinę vietą. Jis ypatingas tuo, kad yra pieštas ranka, o ne sumodeliuotas kompiuteriu. Autorius – žymus Lietuvos grafikas Šarūnas Leonavičius.
V.Jastiuginas pripažino, kad ženklų jūrine tematika išleidžiama per mažai, žmonės jais domisi. Kad nėra jūrinės tematikos ženklų, kalti patys marinistikos mėgėjai. „Jei paprašytų, pasiūlytų – išleistume, nesibeldžia ir neturi”, – sakė V.Jastiuginas.
Nearti dirvonai
Buvęs locmanas Feliksas Rimkevičius turi vieną gausiausių jūrinės tematikos pašto ženklų kolekciją Lietuvoje.
Anot jo, ir tos valstybės, kurios laivų niekada neturėjo, išleidžia ką nors susijusio su jūra, pavyzdžiui, Čekija, Vengrija. Pašto ženklus jūrine tematika leidžia ir Mongolija, Afrikos valstybėlės. Tačiau tokios šalys dažniausiai leidžia spalvotus, didelius, pašto ženklus tiesiog siekdamos pasipelnyti iš filatelistų.
„Kai pasižiūri, kas dedasi pasaulyje, Lietuva su savo pašto ženklais nublanksta ir net juoką kelia. Reikia suprasti pašto ženklų vertę. Jie yra paklausūs ne tik tarp filatelistų, bet juos noriai perka ir turistai kaip atsiminimą apie aplankytą šalį. Vakarų Europoje yra netgi specialūs kioskeliai, kuriuose galima nusipirkti pašto ženklų iš įvairių pasaulio šalių”, – pasakojo F.Rimkevičius.
Susirašinėju su filatelistais iš įvairių šalių. Jie man įdeda ką nors susijusio su jūra. Norisi įdėti lietuviškų jūrinės tematikos pašto ženklų, tačiau jų nėra”, – piktinosi F.Rimkevičius.
Anot jo, pažymėti pašto ženkluose yra ką. Įvairių jūrinių jubiliejų yra daug. Galima išleisti seriją pašto ženklų apie Jūrų muziejaus kriauklių kolekciją. Ji yra gausiausia Europoje. Galėtų ir pačios Lietuvos laivybos kompanijos parodyti iniciatyvą ir išleisti pašto ženklų apie turimus laivus. Žmonės juos pirktų, būtų galima iš to ir gerai uždirbti.
Tūkstančiai eksponatų
Pats F.Rimkevičius yra žinomas jūrinės tematikos pašto ženklų, ženkliukų, kriauklių ir kitokių daiktų kolekcininkas. Jūrinės tematikos daiktus kolekcionuojąs jau daugiau nei 40 metų.
Bute nėra kampelio, kur nebūtų kokio nors su jūra susijusios daiktelio. Kaip ir visiems kolekcininkams, jam teko atlaikyti nuolatinius žmonos priekaištus dėl vėjais mėtomų pinigų, užverstų namų.
Prieš penkerius metus susidomėjo ir pašto ženklais. Jau sukaupė daugiau nei septynis su puse tūkstančio jūrinės tematikos pašto ženklų.
Taip pat 900 vokų Arkties ir Antarkties tematika. Šie išsiskiria tuo, kad yra su antspaudais Arktikoje ir Antarktidoje dirbančių stočių. Turėdamas voką su tokiu antspaudu, F.Rimkevičius ieško su ta stotimi susijusių pašto ženklų. Šiuos vokus ir ženklus keičia arba perka iš Rusijos kolekcininkų.
Taip pat turi kelis šimtus vokų su didelių laivų, pirmą kartą atplaukusių į Klaipėdos uostą, ar žymių kapitonų parašais ir antspaudais. Kai dirbo locmanu, turėjo galimybę paprašyti kapitono uždėti antspaudą ir parašą.
Kolekciją – į muziejų
F.Rimkevičius turįs ir 1200 jūrinės tematikos ženkliukų. Tai įvairių mokyklų baigimo ženkliukai, apdovanojimai, skirti jubiliejams atminti. Turėjo surinkęs ir kelių tūkstančių kriauklių kolekciją. Dalį perdavė Jūrų muziejui.
„Nusipirkti pašto ženklą ar ženkliuką, kriauklę – paprasčiausia. Didžiausias malonumas būna, kai nuolat susirašinėji su žmonėmis iš viso pasaulio, ieškai ryšių, domiesi, kas ką turi. Retesnius daiktus tenka iškaulyti ir dovanomis. Norint surinkti tokią kolekciją, neužtenka turėti pinigų ir noro. Reikėjo išmokti derėtis, žiūrėti, dirbti kaip detektyvui”, – pasakojo F.Rimkevičius.
Surinkti ženklus – dar ne viskas. Tikras kolekcininkas turi žinoti, ką renka, kas pavaizduota pašto ženkle, kokios rūšies ir kur randama kriauklė. Reikia nuolat skaityti specifinę literatūrą, domėtis. Tai tampa lyg savotiška liga.
Turėtą kolekciją F.Rimkevičius ketina perduoti muziejui, nes nėra kitos išeities. Nė vienas iš giminaičių nesidomi kolekcionavimu, nesupranta vertės. O už centus pardavinėti kolekciją F. Rimkevičius nelinkęs.
Vincas Grigas