Prieš metus, 2004 metų rugpjūčio 20 dieną, LR Vyriausybės strateginio planavimo komitetas priėmė dokumentą „Dėl naujos laivybos politikos įdiegimo Lietuvoje”, ministerijoms ir žinyboms numatydamas konkrečius uždavinius ir jų atlikimo terminus. Kaip jie vykdomi, kuriuos iš šiame dokumente numatytų darbų pavyko padaryti per metus, teiraujamės Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidento Vytauto Lygnugario.
– Pirmiausiai norėčiau apžvelgti praėjusį etapą, kuris, mano nuomone, vėliau leido suformuoti laivybos verslui palankų LR Vyriausybės strateginio komiteto sprendimą. Diskutuodami Asociacijos valdybos posėdžiuose prieidavome prie išvados, kad, laivybos verslui Lietuvoje nėra sukurtos palankios sąlygos ir kad norint pozityviai pakeisti verslo aplinką, būtini kardinalūs sprendimai. Analizavome ES jūrinių valstybių laivybos verslo aplinką, jų patirtį, vystymosi tendencijas. Akivaizdžiai matėme, koks didelis dėmesys laivybai skiriamas Europos Komisijoje. Valstybės, teikdamos pagalbą jūriniam verslui, taiko visiškai skirtingas nuostatas nei kitoms ūkio šakoms. Tai rodo, kad ES šalys supranta laivybos verslo išskirtinumą ir svarbą.
ES valstybės narės, priimdamos sprendimus dėl laivybos rėmimo, vadovaujasi Europos Komisijos patvirtintomis „2004 m. valstybės pagalbos jūriniam transportui gairėmis” (2004/C13/03). Šios gairės revizavo ir papildė „1997 m. valstybės pagalbos jūriniam transportui gaires”. Asociacija siekė, kad tokios pat formos būtų taikomos ir Lietuvoje. Šis siekis ypač sustiprėjo Lietuvai tapus pilnateise ES valstybe.
Suprantama, kad prieš priimant sprendimus reikėjo atlikti nacionalinio laivyno kokybinį įvertinimą, jūrinio verslo aplinkos analizę bei pasiūlyti sprendimus, galinčius pagerinti padėtį. Taip atsirado poreikis atlikti išsamią studiją. Asociacijos nariai kartu su Susisiekimo ministerija, Lietuvos saugios laivybos administracija ne tik finansavo, bet ir aktyviai dalyvavo rengiant studiją „Naujos laivybos politikos įgyvendinimas Lietuvoje”. Čia norėčiau pažymėti didelę Susisiekimo ministerijos vadovybės iniciatyvą ir indėlį, rengiant minėtą studiją.
Iš tikrųjų 2004 metų rugpjūčio 20 dieną LR Vyriausybės strateginio planavimo komitetas protokoliniu sprendimu pritarė Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijai, kuri buvo priimta remiantis atlikta studija.
– Kaip Jūsų asociacija dalyvauja įgyvendinant naują Lietuvos laivybos politiką?
– Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2004 metų rugpjūčio 20 dieną LR Vyriausybės strateginio planavimo komitetas tik nubrėžė gaires, kokie sprendimai turėtų būti išnagrinėti ir priimti. Pavyzdžiui, „išnagrinėti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, kad dalis darbdavio už jūrininkus mokamos socialinio draudimo įmokos būtų kompensuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto”. Asociacijos administracija su atitinkamomis ministerijomis daug dirbo derindamos pačią įstatymo pataisos formuluotę, bet, manau, būtų teisinga pasakyti, kad vyko nelengvos derybos dėl konkrečių skaičių, įstatymo pataisos įsigaliojimo datos. Juo labiau, kad šis klausimas siejamas su tikrai aktualiu dienpinigių sistemos panaikinimu. Juk dienpinigiai jūrininkams tarp ES šalių šiandien mokami tik Lietuvoje. Todėl Asociacija kryptingai palaikė glaudžius kontaktus su Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ir Finansų ministerijomis, teikdama prašomą papildomą medžiagą, statistinius duomenis, faktus ir argumentus. Džiaugiamės, kad šiuo klausimu pavyko rasti bendrą kalbą tiek su laivybos įmonių profsąjungomis, tiek ir su Lietuvos jūrininkų sąjunga. Toks glaudus darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas dar kartą įrodo, jog būtina visiems kartu spręsti Lietuvos jūrininkams rūpimus klausimus.
Galime pasidžiaugti, kad Vyriausybė pritarė socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis dalis darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų būtų dengiama iš valstybės biudžeto. Norime tikėti, kad ir Seimo nariai supras, koks svarbus šis nutarimas ne tik laivybos kompanijoms, bet ir jūrininkams, ir balsuos už šią pataisą. Galima drąsiai teigti, kad, Seimui nepriėmus šio nutarimo, būtume nublokšti maždaug 5 metus atgal.
Finansų ministerija kartu su asociacija jau yra parengusi Tonažo mokesčio, kurį laivybos kompanijos moka vietoje Pelno mokesčio, projektą. Neabejojame, kad šį rudenį gausime Europos Komisijos pritarimą šiam projektui ir jis bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui.
Asociacija savo nuomonę reiškia ir tais LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto priimtais klausimais, kurie netiesiogiai susiję su mūsų interesais (pavyzdžiui, nagrinėjant galimybes Lietuvos jūrininkus užsienyje įdarbinti per Lietuvos įdarbinimo įmones, kurios mokėtų socialinio draudimo įmokas už šiuos jūrininkus). Šiuo metu Lietuvos laivybos įmonės nėra pajėgios įdarbinti visų norinčių jūrininkų – Lietuvos piliečių. Suprantama, mes pasisakome teigiamai už panašių priemonių taikymą jūrininkams, dirbantiems užsienio laivynuose. Taip pat viliamės, kad mūsų jūrininkai sugrįš į Lietuvos laivyną, kuris turės didelį potencialą augti ir modernėti, LR Vyriausybei ir Seimui pritarus visam EK „2004 m. valstybės pagalbos jūriniam transportui gairių” (2004/C13/03) paketui.
– Statistika rodo, kad prekybos laivų su Lietuvos vėliava skaičius kasmet mažėja. Tačiau bendras Lietuvos prekybos laivyno tonažas per pastaruosius dvejus ar trejus metus netgi padidėjo. Kaip vertinate šiandieninio mūsų laivyno kokybinę sudėtį ir konkurencingumą?
– Iš tikrųjų laivų su Lietuvos vėliava skaičius kasmet mažėja. Norėdama užkirsti kelią tolimesniam laivų skaičiaus mažėjimui, Laivų savininkų asociacija nuo pirmos jos susikūrimo dienos aktyviai dirba, valdžios institucijoms įrodinėdama, kokia svarbi laivybos verslui yra valstybės, kurios vėliava plevėsuoja jos laivuose, verslo aplinka. Turėčiau pabrėžti, kad šis darbas nenuėjo veltui. Tikrai sėkmingai bendradarbiaujame su Susisiekimo ministerija, kitomis institucijomis.
Lietuvos laivynas, mūsų jūrininkų darbas yra sudėtinė pasaulinio laivybos verslo dalis. Natūralu, kad, būdamas tarptautinės kilmės, laivybos verslas ieško pačių palankiausių sąlygų tarptautinėje prekybos erdvėje. Taigi laivynas mūsų valstybėje mažėja neatsitiktinai. Daugelio pasaulio valstybių vyriausybės, supratusios, kokie pavojai tyko nesiimant adekvačių priemonių, jau senokai remia šį verslą. Valstybės parama jūriniam transportui vienokia ar kitokia išraiška yra taikoma beveik visose ES valstybėse. Todėl pastaruoju metu labai padaugėjo laivų su ES valstybių narių vėliavomis.
Lengva paaiškinti bendro Lietuvos prekybos laivyno tonažo didėjimo per pastaruosius metus fenomeną, mažėjant laivų su Lietuvos vėliava skaičiui. Didžiosios Lietuvos laivybos bendrovės pardavė mažesnius pasenusius laivus ir įsigijo didesnius, tokius kaip keltai „Lisco Gloria”, „Lisco Patria”, laivai refrižeratoriai „Astra” ir „Andromeda” ar universalūs sausakrūviai „Svilas”, „Staris” ir kiti. Tačiau tai nereiškia, kad padėtis yra gera. Vidutinis laivų amžius Lietuvoje išlieka labai didelis, maždaug 18-19 metų, o tokioje valstybėje kaip Danija – 7 metai.
Pasaulinėje laivybos rinkoje nelengva konkuruoti pirmiausiai dėl pakankamai garbingo mūsų laivų amžiaus. Kuo laivas senesnis, tuo sunkiau jį gerai ir pelningai įdarbinti, brangesnis jo išlaikymas. Taip pat sudėtinga dėl mažesnių pajamų didinti jūrininkų darbo užmokesčio fondą (aš jau nekalbu apie laivyno modernizaciją). Todėl daug aukštos kvalifikacijos specialistų vis dar išvyksta dirbti į tas valstybes, kuriose laivybos verslo aplinka yra palanki šiam verslui. Taigi, kaip matome, mums tikrai būtina įgyvendinti visas jau minėtas priemones, o klausimus spręsti kompleksiškai.
– Ko, Jūsų nuomone, būtina nedelsiant imtis, kad padidėtų Lietuvos vėliavos patrauklumas ir Lietuvos laivybos kompanijų konkurencingumas?
– Pirmiausiai siekiame, kad būtų įgyvendinami 2004 metų rugpjūčio 20 dieną LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto priimti sprendimai, iš kurių prioritetiniais laikome – socialinio draudimo mokesčio sumažinimą ir tonažo mokesčio įvedimą.
Vėlesniame etape turime kalbėti apie kai kuriuos LR Darbo kodekso pakeitimus, jaunų specialistų rengimą, ypač jūrininkų profesijos pasirinkimo skatinimą, taip pat laivų įsigijimo finansavimą.
Būtina imtis visų priemonių, kad Lietuvos laivynas, iš esmės dirbantis tik eksporto paslaugų srityje, būtų tikrai konkurencingas ir tokiu būdu per mokesčius galėtų papildyti valstybės biudžetą. Juk eksporto skatinimas yra vienas iš LR Vyriausybės prioritetų.
– Kaip įvertintumėte jūrų specialistų rengimo Lietuvoje lygį ir ką, Jūsų nuomone, reikia daryti populiarinant jūrininko profesiją tarp jaunimo?
– Iš esmės vertiname gerai, tačiau silpna vieta vis dar lieka anglų kalba, be kurios neįsivaizduojamas bet kokio lygio šiuolaikiškas laivybos verslas. Suprantama, iš jauno žmogaus iškart negalima reikalauti, kaip iš patyrusio specialisto. Tam jis turi subręsti, perimti patirtį.
Jungtinės Karalystės pateiktais duomenimis, apie 68 proc. laivų karininkų yra vyresni nei 40 metų, todėl per ateinančius 20 metų jie baigs savo karjerą. Ši tendencija vyrauja ir kitose Europos Sąjungos šalyse, neišskiriant ir Lietuvos. Todėl bendromis valstybės, socialinių partnerių pastangomis turime populiarinti jūrininko profesiją, siekti, kad nebūtų ribojamas norinčiųjų pasirinkti šią profesiją skaičius. Esminis prioritetas – jūrininkų darbo užmokestis turi būti gerokai didesnis už kranto darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį, o čia jau labai reikalinga mūsų valstybės parama.
Jelena Listopad