Mokslo metai prasidėjo ir už grotų

Kartu su tūkstančiais šalies moksleivių ir studentų naujuosius mokslo metus pradeda ir pataisos įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji. Kalėjimų departamento duomenimis, šiemet mokytis bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose pasiryžę daugiau kaip ketvirtadalis visų šiuo metu bausmę atliekančių nuteistųjų.
Siekti pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ketina daugiau kaip 800, o įgyti specialybę – beveik 950 nuteistųjų. Palyginti su 2004 metais, bendrojo lavinimo mokyklose mokysis per 200 daugiau bausmę atliekančių vyrų ir moterų, o norinčių tapti kvalifikuotais specialistais panoro beveik tiek pat nuteistųjų, kaip ir pernai. Šie skaičiai dar gali šiek tiek padidėti, nes prašymai mokytis gaunami iš naujai į pataisos namus atvykusių nuteistųjų.
Bendrojo lavinimo mokyklose daugiausia mokysis Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (200), Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų (100), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (per 90) nuteistųjų. Įgyti specialybę, kuri pravers išėjus į laisvę, daugiausia norinčių Vilniaus 2-ųjų pataisos namuose (beveik 200), Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose (maždaug po 180). Dėl gerokai sutrumpėjusių laisvės atėmimo bausmės terminų parengti specialistą už grotų tapo sudėtingiau.
2003 metais Pravieniškėse pradėjo veikti Bendrojo lavinimo konsultacinis mokymo centras, kuriame keturių čia esančių pataisos namų nuteistieji gali įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Šiemet norą mokytis pareiškė apie 200 nuteistųjų. Sėkmingai baigusiems mokslus bus įteikti Kauno apskrities 1-osios vidurinės mokyklos atestatai.
75 Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys vyrai, jau turintys brandos atestatus, pareiškė norą gilinti savo žinias modulinio mokymo grupėse. Čia jie mokysis anglų kalbos, informatikos, o kitataučiai – ir lietuvių kalbos.
Studentų už grotų turi vienintelė įstaiga – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Šiemet jau penki vyrai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, pradės arba toliau studijuos Vilniaus pedagoginiame universitete, kuris ir dengs studijų išlaidas.
Į laisvės atėmimo vietas patenka labai skirtingo išsilavinimo asmenys – kai kurie jų nebaigę net pradinės mokyklos. Kalėjimų departamento duomenimis, šių metų pradžioje vienas procentas nuteistųjų turėjo aukštąjį, 6 proc. – aukštąjį ne universitetinį arba aukštesnįjį, 39 proc. – vidurinį, 40 proc. – pagrindinį, 12 proc. – pradinį išsilavinimą, o du procentai apskritai neturėjo jokio.
Su naujaisiais mokslo metais įkalinimo įstaigų pareigūnus ir mokytis pasiryžusius nuteistuosius pasveikino Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas. „Tegul mokslas pagrindinėse ar vidurinėse, profesinėse, o kai kuriems – ir aukštosiose mokyklose nutiesia kelius į ateitį, būna grįžimo į laisvę, į visuomenę pagrindas ir garantas”, – be kita ko, rašoma sveikinime.
Šiuo metu vienuolikoje šalies įkalinimo įstaigų bausmę atlieka daugiau kaip 6,6 tūkstančio nuteistųjų.