Kovingajam Nerijui Barasai iškritus iš rinktinės gretų, jo vietą dešiniajame krašte rungtynėse su serbais greičiausiai užims kitas, ne mažiau patikimas gynėjas Rolandas Džiaukštas.
– Rolandai, ką žinai apie Serbijos ir Juodkalnijos futbolą ir žaidėjus?
– Pasaulyje visiems žinomas serbų propaguojamas kietas futbolas – žaidėjai be sąžinės graužaties prasižengia, spirdami oponentams tiesiomis kojomis. Taisyklių pažeidimas – sudėtinė Serbijos futbolo dalis. Patys žmonės panašūs į čigoniukus, todėl nieko neįprasto futbolininkų veiksmuose neįžiūriu. Bet yra įdomių faktų. Žaidėjai lyg vienoje šalyje užaugę, auklėti vieno mentaliteto, tačiau vieni serbų žaidėjai propaguoja jėgos futbolą, kiti demonstruoja greitą ir technišką žaidimo stilių. Pateiksiu du pavyzdžius, su kuriais nuolatos susiduriu Rusijos „Premjer” lygos stadionuose. „Spartak” rungtyniaujantis gynėjas Nemanja Vidičius – kietas „žvėriukas”. Jis ir galva, ir kojomis puikai žaidžia, bet gana grubiai. „Krylja Sovetov” saugas Ognenas Koromanas – plastiškumo įkūnijimas. Ognenui technikos brazilai galėtų pavydėti. Jis gal ir nežaidžia visų devyniasdešimties minučių, bet kai kamuolį iš kokių dvidešimties metrų „pasiųs” – trauk kamuolį iš tinklo. Tačiau pačiam paragavus priešo „fintų”, reikiamu momentu ir receptas jiems nugesinti atsiras. Todėl, manau, Belgrade neutralizuosime jau „išstudijuotus” futbolininkus.
– Kokios esi nuomonės apie serbų lyderius?
– Specialiai atskirų futbolininkų žaidimo neseku. Vis dėlto, stebint rinktinės pasirodymus, įspūdžiai pasilieka patys pozityviausi. Pavyzdžiui, besiruošdami mačui su ispanais, stebėjome Serbijos ir Ispanijos rungtynių vaizdo įrašą. Treneriai iškart atkreipdavo futbolininkų dėmesį į abiejų potencialių varžovų ypatingus žaidimo elementus ir pagrindinius kozirius. Privalau pripažinti, kad Serbijos vienuolikė yra aukštos klasės. Jų vaizduotėje lietuviai – silpna komanda. Nors su mumis varžovas kovos ne kaip su grupės favoritais, bet vis tik tai kaip su konkurentais. Juk lietuvių jau pelnyti taškai taip pat kalba apie mūsų ambicijas.
– Kokie mūsų rinktinės pagrindiniai ginklai kovoje su serbais?
– Žinoma, galėčiau kalbėti, jog privalome perimti iniciatyvą į savo rankas, blokuoti visus futbolininkus ir iki minimumo apriboti varžovo judėjimą aikštėje. Tačiau šie žodžiai nereikalingi, nes, iš vienos pusės, to siekia kiekviena ekipa. Iš kitos, ne viena realiai nepasiekia, nes tai tiesiog teoriškas rungtynių eigos idealas. Lietuviams teks vykdyti vieną vienintelę užduotį – demonstruoti kokybišką futbolą.
– Anot futbolo specialistų, mačas Belgrade bus sunkesnis už rungtynes Valensijoje. Sutinki?
– Be abejo. Ispanų barjeras jau įveiktas. Gal ne visiškai tokiais rezultatais, kokių patys tikėjomės, kokių buvome verti bei kokių reikalauja turnyrinės lentelės padėtis. Bet ši atkarpa jau praeityje. Tolimesnėms varžyboms privalome nusiteikti dar rimčiau. Ispanai propaguoja technišką futbolą. Kol jie savo driblingu stangėsi priblokšti žiūrovus, spėdavai perskaityti kuriamos atakos eigą. O serbai, kaip ir rusai, demonstruoja jėgos futbolą. Bus sunku fiziškai atlaikyti devyniasdešimt presingo minučių. Aš juk sakau, serbai – tikri čigonai!
– Galvoji, „sulaužys” ką nors iš mūsiškių?
– Baik, ką jie pajėgus „sulaužyti”? Greičiau mūsų gretose kuris nors aktyvistas kaip „užvažiuos” kam nors per kojas… Ek, gaila Nerkai (Nerijus Barasa – aut. past.) koja lūžo. Jis pamokytų serbus, kaip tikri vyrai kaunasi. Gera kova laukia!
– Rungtynės Belgrade svarbios abiems komandoms, nes gali virsti lemiamu lūžiu septintoje atrankos grupėje. Šeimininkai, iškovoję pergalę, beveik užsitikrins kelialapį į Vokietiją. Lietuviai išsiaiškins, dėl kokios vietos grupėje kautis toliau.
– Logiškai paskaičiavus iškovotus taškus ir atsižvelgiant į laukiančias varžybas, suprantame, kad realiai pretenduodamiį antrą vietą be sėkmės neišsisuksime. Žinoma, yra daugybė niuansų, kuriais įmanoma matematiškai suskaičiuoti lietuvių šansus. Tai ir konkurentų tarpusavio susitikimo rezultatai, mūsų teritorinė persvara paskutinėse trejose rungtynėse bei daugybė kitokių detalių. Bet futbolą žaidžia žmonės, o ne robotai. Todėl didžiulis vaidmuo atitenka žmogiškajam faktoriui. Pavyzdžiui, kas tikėjosi, jog serbai pralaimės du kontrolinius mačus ukrainiečiams ir lenkams? Kritika, tonomis pilama serbams ant galvų, gali galutinai palaužti ekipą. Bet lygiai taip pat žaidėjai gali užpykti, susikaupti ir sutriuškinti oficialiuose mačuose visus varžovus rezultatu 10:0. Žinoma, kalbu abstrakčiai, tačiau ko tik futbole nepasitaiko! Tokia pati logikos grandinė liečia ir Lietuvą. Galimybės iškopti į finalinį etapą visados išlieka. Latviai apsilankė Portugalijoje, kuo mes silpnesni? Bet lietuviams siekiant tikslo, vien komandinės stiprybės nepakas. Reikia dar fortūnos palankumo.
Natalija Ivanova