Simas Jasaitis – būsimas rinktinės lyderis

Vilniaus „Lietuvos ryto” ir Lietuvos nacionalinės rinktinės puolėjui Simui Jasaičiui šie metai labai sėkmingi. Su Vilniaus klubu iškovojęs antrą pagal pajėgumą Europos turnyro taurę, krepšininkas taip pat yra labai arti tikslo patekti į rinktinę, kuri Europos čempionate Serbijoje ir Juodkalnijoje gins čempionės vardą. 23 metų 201cm ūgio krepšininkas nusprendė dar metams likti Vilniuje ir su „Lietuvos ryto” klubu šturmuoti Eurolygą.

Krepšinio pagrindų mokė tėtis

S.Jasaitis užsikrėtė krepšinio manija dar tuo metu, kai „Žalgiris” žaisdavo Sovietų sąjungos čempionate, o jie su tėčiu tas rungtynes stebėdavo.

„Krepšinio pradžiamokslį man suteikė tėtis. Su juo eidavome į krepšinio aikštelę, ten išmokau daryti dvižingsnį ir kitų pagrindinių šio žaidimo elementų, – prisiminė krepšininkas. – Dvejus metus žaidžiau Vilniaus krepšinio mokykloje pas trenerį V.Andriūną. Vėliau laikraštyje pasirodė skelbimas, kviečiantis vaikus žaisti Š.Marčiulionio krepšinio mokykloje. Išlaikiau egzaminą – atlikau kelias užduotis ir patekau pas trenerį A.Miloną. Taip ir pradėjau sportuoti”.

„Kalbant apie Simą reikėtų pasakyti, kad jis buvo ir išliko labai universalus žaidėjas. Jam nekildavo problemų žaisti nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos. Labiausiai Simas pasižymėdavo tolimais metimais ir geru pozicijos užsiėmimu kovoti dėl atšokusio kamuolio, ypač po varžovo krepšiu. Simo talentas išryškėjo gana anksti, tačiau būdamas vėlyvesnio brendimo jis ne visada galėdavo pasipriešinti savo konkurentams. Tačiau fizinio pajėgumo trūkumą Simas kompensuodavo geru žaidimo jutimu ir nestandartiniu mąstymu”, – pasakoja treneris.

Krepšininkas pridūrė, kad yra išbandęs ne tik krepšinį, bet ši sporto šaka patiko labiausiai, nors kartais ir praleisdavo treniruotes.

„Iš pradžių labai ilgai lankiau pramoginius šokius. Vėliau išbandžiau futbolą ir stalo tenisą, bet ten neužtrukau. Mano noras sportuoti buvo labai didelis. Treniruodavausi tikrai noriai. Vėliau prasidėjo draugai, merginos, norėdavosi kur nors išeiti, todėl kartais treniruotes praleisdavau”, – pasakoja Jasaitis.

Profesionalo duona – nuo „Sakalų”

Anot jo, tėvai pritarė pasirinkimui sportuoti, nes ir patys mėgo sportą, sūnų vedė į kelias sporto šakas, kad kurią nors pats pasirinktų.

„Kai pasirinkau krepšinį, su juo pasiekiau nemažai jau vaikystėje. Su Š.Marčiulionio krepšinio mokykla esamę kelis kartus tapę Lietuvos jaunučių čempionais. Taip pat iškovodavome prizines vietas turnyruose Belgijoje ir Prancūzijoje, vardino puolėjas. – Kai dar buvau vaikas, mano sportininko idealas, kaip ir daugumos vaikų, buvo Michaelis Jordanas.

S.Jasaitis tvirtino, kad mokykloje nebuvo labai pažangus moksleivis: „Kartais būdavo, einu į mokyklą, bet tik į sporto salę. Kartais į mokyklą nenueidavau – likdavau lauke prie krepšio ir ten žaisdavau. Nebuvau labai geras mokinys”.

Buvęs treneris pasakoja, kad dabartinis „Lietuvos ryto” puolėjas buvo paklusnus, tačiau kaip ir su kiekvienu vaiku kartais būdavo problemų.

„Treniruotėse ar stovyklose niekada neteko susidurti su Simo nepaklusnumu, nes krepšinis jam buvo ir yra gyvenimo tikslas ir jis šio tikslo siekė visais įmanomais būdais. Visus nurodymus jis stengdavosi įvykdyti kuo geriau, o į pastabas reaguodavo labai santūriai. Problemų būdavo su visais vaikais, ne išimtis ir Simas. Didžiausia Simo problema buvo mokslai. Švelniai sakant, Simas niekada nebuvo „moksliukas”.

Kita bėda būdavo ta, kad jeigu Simas dėl kokių tai priežasčių praleisdavo treniruotę, jis negalėdavo ateiti ir į sekančią ir taip toliau, kol jo pats nesusirasdavau. Vėliau paaiškėdavo, kad jis visą tą laiką žaisdavo krepšinį kieme su kitais vaikais. Mamai sakydavo, kad išeina į treniruotę, o pats gėdydavosi ateiti ir dėl to vėl praleisdavo treniruotes. Tačiau niekada neslampinėdavo gatvėse, visada rasdavo su kuo pažaisti krepšinį lauko aikštelėse”, – prisimena treneris A.Milonas.

Taip pat treneris pažymi, kad jam aikštelėje nebūdavo autoritetų: „Simas visada išsiskirdavo savo šaltakraujiškumu. Atrodydavo, kad jam aikštelėje nėra autoritetų ir jis vienodai gerai galėdavo rungtyniauti su bet kokio pajėgumo varžovais. Už aikštelės ribų jis visada šypsodavosi ir turėjo subtilų jumoro jausmą. Malonus bendrauti, rūpestingas ir labai paslaugus”.

Tačiau nors ir nebuvo paklusnus vaikas, pasak ekipos draugo T.Delininkaičio, Simas yra labai geras žmogus: „Simas yra labai puikus žmogus. Turi labai gerą humoro jausmą”.

Pirmąja S.Jasaičio, kaip profesionalaus žaidėjo, stotelė tapo Vilniaus „Sakalų” ekipa.

„Į ją patekau iš karto po Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos. Tuo metu buvau Palangoje, kai mano treneris A.Milonas paskambino ir pasakė, kad kitą dieną turiu atvažiuoti į „Sakalus”. Su šia komanda porą dienų pasitreniravom ir išvažiavom į turnyrą, ten neprastai pasirodžiau ir pasirašiau kontraktą”, – prisimena puolėjas. Jis pridūrė, kad pirmąjį sezoną tik norėjosi kiek daugiau laiko praleisti aištelėje.

Jau po pirmojo sezono Jasaitis buvo pastebėtas kito Vilniaus klubo – neilgai trukus pasirašyta sutartis su „Lietuvos rytu”.

Krovėju nebebus

Geriausiais sezonais Jasaitis vadina tuos, kuriuose buvo pasiekti didžiausi laimėjimai.

„Vienas iš sėkmingesnių sezonų buvo 2002 metais, kai tapome LKL ir NEBL čempionais. Tačiau tuomet mano indėlis į pergales buvo mažesnis. Geri ir šie metai. Tik norėjosi laimėti LKL, tada viskas būtų labai gerai”, – šyptelėjo Simas.

Jis išskyrė ir žmones, kurie „Lietuvos ryto” komandoje jam padarė gerą ispūdį: „Vienas geresnių trenerių komandoje buvo J.Kazlauskas. O geriausi žaidėjai, su kuriais man teko žaisti, yra R.Šiškauskas, R.Javtokas, A.Macijauskas. Gerus žaidėjus galima vardinti labai ilgai”.

Simas pasakoja, kad krovėju tikrai nebūtų.

„Ši profesija buvo paminėta juokais”, – juokdamasis pasakoja sportininkas. „- Tiesiog kažkada sezono knygelėje reikėjo pasirinkti profesiją. Taip pat nebūčiau ir futbolininku. Net nežinau ką veikčiau, bet kažką reikėtų”.

Tryliktą numerį puolėjas taip pat rinkosi ne savo valia. Tiesiog kitų numerių nebelikdavo: „Kai atėjau į „Sakalus”, ten buvo laisvas tik 13 numeris. O kai atėjau į „Lietuvos rytą”, tik buvo išėjęs R.Jarutis, tas pats numeris vėl buvo laisvas”.

Simas per įtemptą sezoną laisvalaikio beveik visai neturi – rytą ir vakare treniruotės, o po jų laiko lieka nedaug, tik būtiniausiems reikalams sutvarkyti.

„Galima ką nors nuveikti nebent savaitgalį, jeigu nebūna treniruočių”, – aiškina jis.

Ateities tikslas – NBA

Su LKL vicečempionų komandos draugais Jasaitis už aikštės ribų beveik nebendrauja. Geriausiai sutaria su jaunais žaidėjais: T.Delininkaičiu, M.Lukauskiu, P.Čiukinu, S.Kuzminsku.

„Už aikštelės ribų jie turi savo drauges, o aš – žmoną, tai per daug nebendraujam”, – sakė jis.

Krepšininkui maloniausi prisiminimai susiję su ULEB taurės turnyre iškovotu trofėjumi. Be krepšinio, jis mielai domisi ir futbolu.

„Patinka Italijos ir Anglijos rinktinės. Žiūriu ir kaip žaidžia stipriausios klubinės komandos,”- prisipažino Simas.

Sirgaliai gatvėje ULEB taurės laimėtojo per daug neatakuoja, nebent koks vaikas paprašo parašo ar nusifotografuoti.

Beje, Jasaitis tvirtino jau klausęsis buvusio komandos bendraklubio T.Nesby išleisto dainų albumo: „Nesu dainininkas, tai ir negaliu komentuoti. Gal ir nieko. Bet ir nėra taip jau labai geras. Yra keletas dainų, kurios visai neprastos”.

Kalbėdamas apie ateitį Jasaitis teigė svajojąs apie stipriausią pasaulio lygą.

„Kaip ir kiekvienam žaidėjui, man norisi patekti į NBA. Arba bent jau žaisti krepšinį kuo aukštesniu lygiu” , – sakė jis.

Komandos draugo T.Delininkaičio nuomone, Jasaitis gali pasiekti labai gerų rezultatų.

„Simas yra labai geras žaidėjas. „Lietuvos ryte” blogų žaidėjų nėra. Kievienas krepšininkas ateityje gali nemažai pasiekti. Manau, ne išimtis bus ir S.Jasaitis”, – tikina Tomas.

Buvęs treneris A.Milonas tai pat tiki, kad Simui viskas klostysis gerai.

„Nesu aiškiaregis ir negaliu numatyti ateities. Man svarbios ir džiugios visos mano auklėtinių pergalės ir aš esu be galo laimingas, kad man teko Simą treniruoti. Simo, kaip krepšininko, ateitis daugiausiai priklauso nuo jo sugebėjimo tobulėti. Taip pat labai daug priklauso į kokia komandą patens ir su kokiu treneriu dirbs. Simui iki šiol viskas sekėsi gerai ir aš tikiu, kad jo laukia puiki žaidėjo karjera”, – mano Š.Marčiulionio kepšinio akademijos treneris.

Į Belgradą — medalių

Prisiminęs praėjusio sezono LKL finalus Jasaitis pabrėžė, kad Vilniaus komandoje nebuvo žaidėjo, kuris nenorėtų laimėti. Tačiau komandai kažko trūko.

„Dabar galima prisigalvoti visokių priežasčių. Kaip pralaimėjome seriją 4:0, supratome, kad treneris buvo teisus, sakydamas, jog sezonas mums baigėsi po ULEB taurės laimėjimo. „Žalgiris” šiais metais buvo stipresnis. Kitais metais mėginsime laimėti”, – ryžtingai buvo nusiteikęs Vilniaus komandos puolėjas.

Apie savo indėlį į komandos žaidimą Simas buvo linkęs nutylėti. Spręsti apie tai – ne sportininko darbas. Jis patikino, kad kitas sezonas bus svarbus ir dėl kovų Eurolygos turnyte: „Sezonas bus sunkus, bet kausimės. Norėtųsi patekti į TOP-16 turnyrą, vėliau – matysime”.

Rinktinės tikslai visiems aiškūs

Paklaustas apie Lietuvos vyrų rinktinės planus Europos čempionate Belgrade Jasaitis teigė, kad juos žino visi.

„Sirgaliai nesuprastų, jei komanda vyktų į Belgradą ne medalių. Tikslai visiems yra aiškūs. Komanda gali ir be kelių pagrindinių žaidėjų pakartoti 2003 metų laimėjimą”, – neabejoja jis.

Simas įtemptai dirba su kitais kandidatais į šalies nacionalinę komandą ir apie poilsį negalvoja: „Esu gana jaunas. Man dar reikia daug ir sunkiai dirbti. Be to, po sezono turėjau tris laisvas savaites – spėjau atsipūsti”.

Buvęs Jasaičio treneris Š.Marčiulionio krepšinio mokykloje mano, kad Simas žaisti rinktinėje jau subrendo.

„Jasaičio vieta rinktinėje bus tokia, kokią jis sugebės išsikovoti ir kokią jam patikės rinktinės treneriai. Aš esu įsitikinęs, kad Simas jau subrendo žaisti rinktinėje ir labai to laukiu”, – tikina A.Milonas.

Drąsiausiai apie S.Jasaičio žaidimą rinktinėje pakomentavo jo komandos draugas T.Delininkaitis.

„S.Jasaitis turėtų tapti vienu iš rinktinės lyderių”, – neabejojo jis.

Gediminas Žygelis