Nors Lietuvoje valdininkų ir taip yra daugybė, tačiau jų skaičius ne tik kad nemažėja, bet dar ir ketinama jį didinti. Nemanau, kad tai pats protingiausias sprendimas.
Šalies klerkams išlaikyti kasmet reikia šimtų milijonų litų.
Tačiau jau šiandien aišku, kad jų darbas nėra pakankamai produktyvus. Daugeliu atvejų – net atvirkščiai. Kuo daugiau valdininkų, tuo daugiau maišalynės ir netvarkos.
Pristeigta ir neaišku kam reikalingų ministerijų, departamentų, kuriuose sėdi tūkstančiai nežinia ką veikiančių vyrų ir moterų. Baisiausia, jog visi jie nori būti viršininkai. Taip pat pastebimas žalingas jų noras valdyti, nurodinėti, kurti taisykles.
O tų taisyklių, nutarimų, poįstatyminių aktų yra jau tiek prikurta, kad viskas taip susipainiojo, jog tas taisykles ir nutarimus reikia vėl kurti iš naujo. Lietuva paskendo niekam nereikalingų dokumentų raizgalynėje. Ir niekas nieko jau nebegali padaryti.
Nors išeitis yra. Tereikia vieną kartą Seimui ryžtis ir, formuojant metų biudžetą, keturis kartus sumažinti išlaidas valdymo aparatui. Centriniam ir vietiniam.
Taip pat būtina biudžeto projekte numatyti atskirą eilutę biurokratų išeitinėms kompensacijoms. Štai tada jie patys save ir suvalgys. Liks tik tie valdininkai, kurie iš tiesų reikalingi.
Tiesa, prieš tai dar reikia panaikinti visų jų sukurtų raštų, taisyklių, nurodymų galiojimą. Reikėtų pagalvoti ir apie įstatymus. Jie turėtų būti paprastesni, aiškesni, tų įstatymų turėtų būti ir gerokai mažiau, nei jų yra dabar. Ir paprasti žmonės, ir teisininkai painiojasi, negali paaiškinti, nes kiekvienas įstatymas pas mus aplipdytas dar šimtais poįstatyminių aktų, kurių gerai niekas ir nežino.
Jei niekas nesikeis, mes paskęsime popierių jūroje. Vis gausėjanti valdininkų armija per dešimtmetį tiek prikurs visokių dokumentų, kad juose galop paskęs ir visa valstybė.
Nekontroliuojama valdininkų gausa – štai kas iš tiesų kelia didžiausią grėsmę mūsų valstybingumui.
Algimantas Riškus