Griežtesni reikalavimai mokyklų valgykloms

Prasidėjus naujiesiems mokslo metams dauguma tėvelių susirūpina, ką jų atžalos valgys mokykloje, ar vaikai gaus jiems skirtą visavertį maistą, ar vaikams paruoštas maistas bus šiltas, skanus ir sotus. Šių metų viduryje įsigaliojo nauja higienos norma HN 21:2005 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma be kitų reikalavimų nustato ir pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos mokinių maitinimo organizavimo principus.
Naujoje higienos normoje už maitinimo organizavimą yra atsakingas ne tik mokyklos steigėjas, maitinimo paslaugos teikėjas bet ir mokyklos vadovas. Nauja šiose reikalavimuose yra tai, jog maitinimas turi būti organizuotas pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje ir svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos visiems moksleiviams ne tik mieste, bet ir kaime pavalgyti šilto maisto“ – sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė.
Pasak R. Sadūnaitės, maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centru (VSC) apskrityje. Taip pat nauja ir tai, jog mokykloje prekiaujamų iš maisto produktų prekybos automatų maisto produktų asortimentą būtina derinti su teritoriniais VSC.
Tiekiami maisto produktai į mokyklą, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti Maisto įstatymo, higienos normų, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Gaminamų patiekalų asortimento grupinį derinimą mokyklų maisto tvarkymo skyriuje atlieka teritorinės VMVT. Pavyzdžiui: verdamos keletos rūšių sriubos, kepami kelių rūšių kepsniai ar kiti antrieji, tretieji patiekalai ir t. t., nes tai priklauso nuo maisto tvarkymo subjekto pajėgumo, gamybos sąlygų, vaikų skaičiaus, virtuvės darbuotojų skaičiaus, esamos technologinės įrangos galimybių, vaikų, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas, skaičiaus ir t. t.“ – sakė R. Sadūnaitė.
Naujoje higienos normoje rekomenduojamos moksleivių maitinimui visavertės maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų patiekalai (košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (išskyrus riebią grietinę ir riebų sūrį); liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jų produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai.
Be pagrindinio maitinimo mokyklose privalo būti organizuojamas tausojantis maitinimas sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojas turi pateikti mokyklos vadovui priešmokyklinio ugdymo grupių vaikų ir mokinių, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas, sąrašą. Tausojantis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. Tokiam maistui gaminti mokyklų maisto tvarkymo skyriai turi įsigyti pakankamai būtiniausios technologinės įrangos.
Sudarant moksleivių maitinimo valgiaraščius, būtina atsižvelgti į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936) – komentavo R. Sadūnaitė. Valgiaraščiuose privalo būti nurodyti maisto produktai ir/ar patiekalai bei jų kiekiai. Be to, turi būti paskaičiuoti kiekvienos dienos ir vidutiniai (iš ne mažiau kaip 10 dienų valgiaraščių) baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai (g) ir energinė vertė (kcal). Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikams pusryčiai turėtų sudaryti 25% paros energijos, pietūs 30-40%, priešpiečiai arba pavakariai – 15%, (jei tokie yra valgiaraščiuose). Kai kurios produktų grupės turėtų būti patiekiamos kiekvieną dieną – daržovės, vaisiai ar uogos, pienas ar pieno produktai, mėsa, duona. Kiti produktai gali būti patiekiami moksleiviui kas antrą dieną (bet ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę) – vaisių ar daržovių sultys, žuvis, sūris, kiaušiniai, grietinė.
Reikalavimuose nauja ir tai, jog apskrities visuomenės sveikatos centrui kasmet iki mokslo metų pradžios turi būti pateikti mokyklos vadovo patvirtinti ne mažiau kaip 10 dienų valgiaraščiai, o suderinti valgiaraščiai turi turėti apskrities visuomenės sveikatos centro žymą apie suderinimą. Kai kuriuose miestuose, pvz., Klaipėdoje, švietimo skyriai visoms mokykloms suderino vienodus 10 dienų valgiaraščius, technologai paskaičiavo gaminamų patiekalų maistinę vertę. Poliklinikų pediatrai turėtų moksleivių sveikatos dokumentuose pažymėti visus moksleivius, kuriems buvo rekomenduojamas tausojantis maitinimas. Tai palengvintų mokyklų maisto tvarkymo skyriams organizuoti tausojantį maitinimą, planuoti lėšas reikalingai technologinei įrangai įsigyti, naujų patiekalų gamybai organizuoti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama mokyklų maisto tvarkymo skyrių valstybinę maisto kontrolę, iki mokslo metų pabaigos nuolat tikrins mokyklų maisto tvarkymo skyrių higieninę būklę, maisto gamybos technologinius procesus, receptūras, valgiaraščius, tiekiamo moksleiviams maisto saugą ir kokybę. Visi skundai dėl moksleivių maitinimo pažeidimų visą parą registruojami nemokamu telefonu 8 ~ 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.