Susisiekimo ministerijoje buvo apsvarstyta galimybių studijos pirmoji tarpinė ataskaita apie vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis kompleksinį sutvarkymą bei pritaikymą krovininei ir keleivinei laivybai.
Trečiadienį, rugpjūčio 31 d. Susisiekimo ministerijoje vyko studijos „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Klaipėda – Kaunas Nemuno upe bei Kuršių mariomis sutvarkymas, pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai”, pristatymas. Studiją rengė UAB „Projekto gama”.
Atsižvelgę į augantį keleivinės bei turistinės laivybos poreikį Lietuvos vidaus vandenų keliais bei būtinybę integruoti juos į visos Europos vidaus vandenų tinklus, studijos autoriai išnagrinėjo šio kelio kompleksinio sutvarkymo ir farvaterio gilinimo poreikį, krovininės bei keleivinės laivybos perspektyvas ir išplėtotos laivybos poveikį socialinei, ekonominei bei ekologinei šalies aplinkai.
Studijos Priežiūros komiteto posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad autoriai dar nepakankamai dėmesio skyrė keleivinės ir turistinės laivybos galimybių analizei. Pastaruoju metu Lietuvoje aktyvėja pramoginė laivyba – dabar įregistruota beveik 35 tūkstančiai burlaivių, greitaeigių katerių, vandens motociklų ir kitų mažųjų bei pramoginių laivų. „Jau dabar Susisiekimo ministerija gauna žinių, kad tapęs labai populiariu Nidos uostas nebesutalpina visų norinčių švartuoti čia savo pramoginius laivus, uoste negalima papildyti katerių degalais, iškilo poreikis modernizuoti keleivių terminalą, – teigė ministerijos sekretorius, – todėl, studijos rengėjams reikės detaliau ištirti Nemuno ir Kuršių marių esamų prieplaukų bei uostelių būvį ir apsvarstyti būtinybę statyti naujus”.
Krovininę vidaus vandenų laivybą Lietuvoje riboja žiema užsąlančios upės ir marios. Dažniausiai vandenimis transportuojami nestandartiniai ir birūs kroviniai – smėlis, žvyras, skalda ir panašios medžiagos.
Pirmojo etapo kompleksinis vidaus vandenų kelio Kaunas-Klaipėda sutvarkymas pareikalautų 10 mln litų, o visos programos įgyvendinimo kaina gali siekti 70-80 mln. litų. Tačiau visa projekto kaina gal būti nustatyta tik atlikus pilną studiją, parengus projektus ir detaliuosius planus.
Anot A.Vaitkaus jau kitais metais galima tikėtis konkrečių darbų pradžios. Vidaus vandenų kelių infrastruktūros modernizavimo projektą ketinama pateikti ES Komisijai finansinei paramai gauti.
Susisiekimo ministerija