Nėščiųjų prietarai: kuo tikėti?

Nuo seno nėščias moteris lydi įvairiausios baimės bei prietarai. Eina šimtmečiai, o prietarai vis dar gyvuoja. Neretai jie apkartina nėščiųjų gyvenimą: tai to negalima, tai ano reikėtų atsisakyti… Įdomu, kokia prietarų, susijusių su nėštumu, prigimtis ir reikšmė? Ar galima kai kuriuos mitus pagrįsti moksliškai, įvertinti šiuolaikiškai? Ar verta save riboti įvairiais draudimais, nes „atsarga gėdos nedaro”?

Siūlome nubrėžti aiškią ribą tarp praeities ir realybės bei nuspręsti, kuo tikėti ir kuo ne.

Prietarai, papročiai, susiję su gimimu

Nėščiosioms negalima kirptis plaukų: vaikutis gali gimti per anksti. Šio prietaro šaknys glūdi gilioje senovėje, kai plaukai žmones iš dalies gelbėjo nuo šalčio.

Manyta, kad būtent plaukuose slypi žmogaus gyvybinės jėgos. Apskritai tuomet apie plaukus sklandė daugybė prietarų: negalima iššukuotų plaukų paleisti pavėjui; kirpti, šukuotis ir plauti plaukus galima tik tam tikromis griežtai nustatytomis dienomis. Netekti plaukų reiškė netekti dalies gyvybinės energijos, sutrumpinti gyvenimą arba netekti turto.

Dabar jokių sąsajų tarp plaukų kirpimo bei priešlaikinio gimdymo nėra.

Nėščiajai negalima žiūrėti į baisius dalykus: gims negražus vaikas. Manoma, kad yra pagrindo tikėti šiuo prietaru. Tai, ką liaudies išmintis išsaugojo per amžius, dabar įrodyta medicinos. Iš tiesų, dar būdamas motinos įsčiose, vaikutis jautriai reaguoja į garsus, šviesą, motinos emocinę būseną. Todėl geriau dažniau žiūrėti į gražius estetiškus dalykus, patirti teigiamų emocijų. Visa tai atsispindės ne tik būsimo vaiko charakteris, bet ir jo išvaizda. Be to, gražūs dalykai visada yra malonūs ir jums pačiai!

Reikia kuo ilgiau slėpti nėštumą, jei ne – jus gali nužiūrėti. Labai senas tikėjimas. Atsiradęs greičiausiai dėl to, kad senovėje nebuvo atitinkamų medicinos įstaigų. Dabar dėl šiuolaikinės medicinos laimėjimų pirmojo nėštumo trimestro problemų įmanoma išvengti, o prieš keletą šimtmečių bet kokios problemos buvo vertinamos kaip nužiūrėjimo pasekmė.

Dabar, jei norite ir sugebate slėpti nėštumą nuo aplinkinių, be abejo, visai nebūtina visiems apie tai pranešti nuo pat pradžių. Tai labai asmeniškas dalykas ir nesusijęs su prietarais. Priežastys gali būti įvairios: sveikatos būklė, šeimyninė padėtis, tam tikra situacija darbe. O jei iš tiesų tikite nužiūrėjimais, nujausdamos „blogą akį”, pasimelskite ar ištarkite žodžius, kurie jus apsaugo.

Nėščioji neturėtų nieko siūti, kirpti, lopyti, nes vaikas gali gimti „su lopu” (apgamu, dėme).
Kalbama apie aštrius daiktus – peilį, žirkles, adatą. Ir jei nėščioji susižeistų, savaime suprantama, kad ji išsigąstų, o baimę pajustų ir jos kūdikis.

Nėščioji neturėtų megzti, pinti, vyti virvių. Ant drabužių neturėtų būti mazgų. Tai susiję su gamtos reiškinių suvokimu senovėje. Manyta, jog mazgas trukdo vaikui išvysti pasaulį – „užriša” kelią į jį. Virvės asocijuodavosi su virkštele, kuri gali apsisukti apie kūdikį. Nėščiosios apsisaugodamos dėvėjo drabužius su sagtimis, raudonų siūlų raišteliais (viską, kas nesusiję su mazgais). Gali būti, kad prietaras atsirado dėl to, kad senovėje naudotas mazgų raštas, juo naudodavosi žyniai, sakytojai, išmegzdami iš siūlų hieroglifus, ženklus, kurie žymėdavo sąvokas ir žodžius. Mazgas reiškė nepalankų ženklą.

Nėščiajai negalima valgyti paslapčiom nuo visų: vaikas gims baikštus. Šis prietaras apsaugo nėščias moteris, nes valgymas paslapčiomis, greitai, paskubomis, dažnai tamsoje – ne tik nenaudingas, bet ir kenkia. Pavyzdžiui, nėščioji gali staiga išsigąsti, jei į valgomąjį netikėtai įeis vyras ir užklups ją „neteisėtai užkandžiaujančią”.

Nėščiai moteriai negalima sėdėti ant slenksčio (peržengti kliūtis: rąstus, šluotas ir kt.). Nuo senų senovės slenkstis – yra riba, skirianti namiškius ir svetimus. Už šio prietaro slepiasi tik rūpestis būsima mamyte, o sėdėjimas ant slenksčio – ne pats geriausias užsiėmimas „nėštukei”, kur dažniausiai pučia skersvėjis.

Per malką lipsi – sunkiai vaikus gimdysi. Ir vėl turima galvoje tiesiog atsargumas. O priežasčių prigalvodavo įvairiausių, pvz., po ja gyvena naminukas – įsižeis… Jei įsigilintumėte, pamatytumėte, jog draudžiama lipti per įvairias kliūtis, žengti dideliais žingsniais – kad nėščia moteris nepargriūtų, nesusižeistų.

Parengė Sidona Narijauskienė