Nacionalizavo šunį

Nori darbo – pirk šunį

Buvęs pasienietis ruošiasi varžytinėms. Jose mėgins įsigyti savo šunį. Tą patį, kurį jis atsivedė į tarnybą pasienyje, bet kai iš jos pasitraukė, šuns nebeatgavo.

Tokia jau keista tvarka, kad norintiems gauti darbo vietą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, privalu patiems įsigyti darbo priemones. Automatų ar pistoletų kol kas pirkti pačiam nereikia, o štai tarnybinius šunis kinologai privalo turėti savo.

Dabar jau pensininkas, buvęs Pagėgių rinktinės pasienietis kinologas 38 metų Irmantas Tarnauskas, savo dresuotą šunį pirko už 500 litų.

„Jei nori gauti kinologo darbą, turi turėti šunį. O jei turi šunį, privalai jį padovanoti valstybei”, – stebėjosi buvęs kinologas.

Nors ir „miręs” – vėl į tarnybą

Prieš ateidamas dirbti į Pagėgių rinktinę, raseiniškis dešimt metų tarnavo Raseinių policijos komisariate, kriminalinės policijos skyriuje.

„1998 metais iš garsaus veislyno įsigijau perspektyvų šunį Falko. Pats dresavau ir dirbau su juo. Tada komisariatas mėnesiui teskirdavo 95 litus šuns išlaikymui. Prasidėjus etatų mažinimui, vadovybė nusprendė, kad kinologas su šunimi yra neparankiausi. Buvau atleistas, o norint išeiti kartu su savo įsigytu šunimi, teko pasirašyti raštą, kad šuo nustipo”, – pasakojo buvęs pareigūnas.

Kartu su jau vieną kartą „mirusiu” šunimi vyriškis gavo darbą Pagėgių pasienio policijos rinktinėje.

Tarnyboje nušalo sėklides

„Mane į pasienio tarnybą priėmė, nes turiu dresuotą šunį. Kitokie netinka. Kad rinktinė skirtų lėšų šuns maitinimui, buvau priverstas savo šunį dovanoti valstybei. Mat pagal įstatymus, rinktinė negalėjo pirkti šunų, kainuojančių daugiau nei nustatyta, nes egzistuoja apribojimai dėl pagrindinių priemonių įsigijimo”, – tvarką aiškino buvęs Pagėgių rinktinės pasienietis.

Nuo 2001 metų I.Tarnauskas su savo šunimi Falko saugojo valstybės sieną su Kaliningrado sritimi. Darbo grafikas buvo įtemptas. Dirbdavo po dvylika valandų.

Kontrabandininkų jiems tekdavo tykoti miškuose, pelkėse, užlietose pievose. I.Tarnausko šuo vieną rudenį ėmė ir nušalo ypač jautrią vietą – sėklides.

„Praėjusį rudenį šuo susirgo prostata. Veterinaras galiausiai jį kastravo. Ir mano sveikata ėmė šlyti. Pasiprašiau į pensiją. Praėjusį spalį savo namuose sulaukiau svečių iš rinktinės net su policijos ekipažu. Darbuotojai atskubėjo pasiimti iš manęs šuns. Neva jis tebepriklauso valstybei”, – pasakojo I.Tarnauskas.

Šunį pareigūnai išsivežė, pažadėję atiduoti jį šeimininkui po mėnesio – kai bus sutvarkyti dokumentai.

Domėjosi, ar gaudo vilkus

„Jau visi metai kaip neatgaunu savo šuns. Žiniasklaidai paviešinus mano istoriją, rinktinės vadovybė dar labiau supyko. Dabar savo šunį aš privalėsiu pirkti antrą kartą. Rinktinė skelbia konkursą dėl šuns pardavimo iš varžytinių”, – piktinosi kinologas.

Už šunį, kaip už kokį padėvėtą inventorių, rinktinė prašė penkiasdešimties litų. Tačiau prieš porą savaičių skelbtas konkursas vis dėlto neįvyko. Šuo atpigo iki 35 litų.

„Baisu tik viena – kad iš varžytinių perkant neatsirastų kitų pirkėjų, kurie nukonkuruos kainą. Būtų labai skaudu, jei mano augintą ir dresuotą šunį dabar imtų ir nupirktų kokie neišmanėliai. Jau buvo besiteiraujančių, ar šitas šuo gali gaudyti vilkus”, – baiminosi Falko šeimininkas.

www.ekstrazinios.lt