Klaipėda pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje sulaukė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos pramonės plėtrai: 2005-2006 metais uostamiesčio pramoniniam parkui, kuris formuojamas Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), bus skirta 10,8 mln. litų.
Tai numatyta šiandien pasirašomoje trišalėje Ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos verslo paramos agentūros sutartyje, pagal kurią ES finansinė parama teikiama objektui „Klaipėdos pramoninio parko pirmojo etapo fizinės infrastruktūros plėtra”.
Už ES skiriamas lėšas bus parengta 10-15 naujų sklypų investuotojams, iš viso sutvarkant daugiau kaip 40 ha Klaipėdos LEZ teritorijos. Numatyta nutiesti dvi naujas gatves, įrengti vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir apšvietimo sistemas.
„Mes puikiai suvokiame, kad „plyno lauko” investicijos suteikia pozityvų impulsą visai Lietuvos ekonomikai. Todėl sėkmingai veikiančios Klaipėdos pramoninės zonos plėtra yra vienas iš prioritetinių darbų, siekiant gerinti verslo aplinką, investicinį klimatą bei didinti Lietuvos patrauklumą investuotojams. Klaipėdos LEZ plėtra pasitelkus ES struktūrinių fondų paramą itin svarbi, Lietuvai sėkmingai konkuruojant dėl užsienio investicijų” – sakė ūkio ministras Viktoras Uspaskichas.
Klaipėdos LEZ vystymu pasidžiaugė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius: „Uostamiesčio vadovams malonu, kad Lietuvai tapus ES nare Klaipėdos LEZ sugebėjo pasinaudoti struktūrinių fondų parama. Manau, tai liudija LEZ vadovybės profesionalumą, sugebėjimą dirbti naujose sąlygose. LEZ plėtros nauda miestui neverta abejoti: pramoninio parko infrastruktūros vystymas sukurs naujų darbo vietų, o Klaipėda bus dar plačiau žinoma kaip miestas, kuriame užsienio investuotojams siūlomos kuo palankesnės verslo sąlygos”.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas sakė, kad žinia apie trišalės sutarties pasirašymą jį džiugina kaip Miesto strateginės plėtros pirmininką: „Sutartis padės vykdyti miesto strateginius prioritetus ir tikslus, kurie numatyti ilgalaikiuose strateginiuose planuose – sukurti ekonominę aplinką, palankią pramonei, verslui ir investicijoms. Mums priimtinas šių tikslų realizavimo būdas – vystyti infrastruktūrą pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis, nes kiti būdai dabartinėje ekonominėje situacijoje yra mažai tikėtini: miesto biudžetui tai būtų nepakeliama našta, o komercinės infrastruktūros vystymas yra iš esmės ydingas, nes galutinėje išraiškoje visi kaštai perkeliami investuotojams. Valstybės ir savivaldybės parama vystant zonos infrastruktūrą – puikus politikos, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdys. Man džiugu, kad šioje srityje Klaipėda yra novatoriška ir dinamiška”.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia keturios įmonės: Japonijos koncerno „Yazaki” gamykla, tiekianti laidų rinkinius automobilių pramonei, Danijos bendrovės „A.Espersen A/S” žuvies perdirbimo įmonė, Airijos ir Danijos kapitalo bendrovės „Klaipėdos verslo parkas” pastatytas gamybos patalpų ir sandėlių kompleksas bei Lietuvos įmonės „Nemuno banga” gamykla, tiekianti ruošinius plastikinės taros gamybai.
Šiais metais Tailando koncernas „Indorama” Klaipėdos LEZ pradėjo rekordinį 350 mln. litų vertės investicijų projektą, kurį įgyvendinus iki 2005 m. pabaigos bus pastatyta plastiko žaliavos gamykla. Pagal jau pasirašytas sutartis šiemet LEZ bus pradėti įgyvendinti dar 3 nauji projektai: Prancūzijos ir Lietuvos kapitalo įmonė „Skuba” investuos 8 mln. litų į sandėlių ir sunkvežimių techninio aptarnavimo centro statybą, Rusijos „OXK Klaipėda” skirs 30 mln. litų naujai plastiko ruošinių gamyklai, o Lietuvos bendrovė „Mestilla” rengiasi investuoti 108 mln. litų į įmonę, gaminsiančią kuro priedą metilo esterį.
Įstatymais numatyta, kad Klaipėdos LEZ veiks iki 2045 metų.