Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja gyventojus, kad rugsėjo mėnesį prasideda antrasis erkių (pirmasis – balandį) aktyvumo laikotarpis ieškant maisto – žmogaus ar gyvūno kraujo. Rugsėjis – grybų metas. Tad grybaujant, riešutaujant, nuimant derlių kolektyviniuose soduose ar tiesiog poilsiaujant gamtoje labai saugokitės erkių įsisiurbimo. Erkės ieško sau grobio iki vėlyvo rudens – kol šalna pakanda žolę, o vidutinė temperatūra išsilaiko iki +7 C.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria kas 1-2 valandas apsižiūrėti kūną, drabužius. Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Žinokite jog suspaudus erkės pilvelį, galite patys įšvirkšti į žaizdelę jame esančias borelijas. Erkę suimkite kuo arčiau galvos pincetu ar popieriaus gabalėliu ir traukite lėtai, kol odos paviršius sudarys „palapinę”. Po to keliolika sekundžių palaukite ir staigiai truktelėkite. Įkąstą vietą dezinfekuokite – nuplaukite muilu, nuvalykite spiritu. Atsiradus negalavimams ar paraudus įkandimo vietai skubiai kreipkitės į gydytoją.
KVSC duomenys liudija, kad rugsėjį erkės tikrai labai aktyvios ir pavojingos. 2004 m. Kauno apskrityje rugsėjo mėnesį, palyginus su liepos ar birželio mėnesiais, erkiniu encefalitu susirgo beveik 3 kartus (iš viso 17), o Laimo liga – 1,5 karto (iš viso 54) daugiau žmonių. Suserga dažniausiai suaugusieji, vyresni žmonės, mėgstantys poilsį gamtoje.Tačiau erkių aukos – ir maži vaikai.
KVSC duomenimis, per šių metų 7 mėnesius įsiurbus erkėms susirgo 236 Kauno apskrities gyventojai: erkiniu encefalitu – 23 (Kaune – 7), Laimo liga – 123 (Kaune – 84). Tai šiek tiek mažiau nei pernai, tačiau erkių įsisiurbimas tebėra pavojingas. Labiausiai užkrėstos vietovės – Kleboniškio miško parkas, Kauno marių apylinkės (Rumšiškės, Grabuciškės, Arlaviškės, Viršužiglis, Gervėnupis), Lampėdžių ir Panemunės miško parkai, Raudondvario, Kačerginės, Ežerėlio apylinkėse, Jonavos, Šakių rajono miškai.
Erkės gyvena apie 3-4 metus ir nuo milimetro dešimtųjų dalių išauga iki 3-4 mm. Kiekvienoje vystymosi fazėje erkė krauju sotinasi tik vieną kartą per metus. Erkių įsisiurbimas vienodai pavojingas visose vystymosi stadijose – lerva – nimfa – suaugusi.
„Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose ir įsisiurbus jau pirmosiomis minutėmis pakliūva į organizmą. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos- dažniausiai gyvena erkės žarnyne, todėl daugiausiai užkrato įsiskverbia, kai persivalgiusi erkė (siurbė žmogaus kraują 1-2 paras) atpila žarnyno turinį į žaizdelę. Jei traukiant erkę suspaudi jos pilvelį, tai gali tiesiog įšvirkšti sukėlėjus į organizmą”,- sakė KVSC gydytoja parazitologė IrenaBulsienė.
Pasak specialistų erkinis encefalitas baisus tuo, kad jam nėra specifinio gydymo. Vaistais kovojama ne prieš ligos sukėlėją, bet tik malšinami kai kurie ligos negalavimai. Žmogaus organizmas turi pats susidoroti su virusu. Ne visiems tai pavyksta vienodai. Literatūros duomenimis, Europoje apie 4 proc. užsikrėtusių erkiniu encefalitu miršta, 8,5 proc. lieka sunkūs invalidumo požymiai, neigiamai veikiantys gyvenimo kokybę ir t.t.
Patikimiausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai. Po trijų skiepų dozių apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą šiai ligai net 3-5 metams.