Pensijų fondų turtą saugantys barjerai per žemi

Išryškėjus finansų rinkos priežiūros spragoms, siūloma sugriežtinti investicijų apsaugą

Pirmasis draudimo bendrovės bankrotas Lietuvoje privertė sunerimti ir pensijų fondų klientus. Jų priežiūrą vykdančios institucijos tikina, kad mūsų pensijoms atidedami pinigai yra saugūs. Tuo rūpinasi ne tik jos, bet ir depozitoriumai, o įstatymai „primontuoti” įvairiausių saugiklių.

Vis dėlto garantijų, kad sulaukę pensijos neliksime vien tik su „valdiška” jos dalimi, nepakanka. Finansų specialistai, įvertinę situaciją, siūlo pensijų fondų investicijų apskaitą ir saugojimą sugriežtinti.

Patikėta 300 milijonų litų

Pensijų fondų portfelis pilnėja. Iki rugsėjo vidurio 29 Lietuvoje veikiančiuose antrosios pakopos pensijų fonduose bus sukaupta daugiau kaip 300 mln. litų. Šiuo metu iš „Sodros” į juos pervesta 245 mln. 313 tūkst. litų. Dar apie 75 mln. litų įmokų bus pervesta iki rugsėjo vidurio. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo fonduose sukaupta 14,6 mln. litų.

Antrosios pakopos pensijų fonduose dalyvauja daugiau kaip 684 tūkst. Lietuvos gyventojų. Trečiosios pakopos fonduose pensijas kaupia dar apie keliasdešimt tūkstančių žmonių.

Fondą valdančių įmonių bankroto atveju jie patirtų didžiulius nuostolius – senatvėje tektų verstis iš „Sodros” pensijos dalies.

Vienas didžiausių skandalų, susijusių su pensijų fondų išeikvojimu, įvyko Didžiojoje Britanijoje 1991 metais.

Žlugus spaudos magnato, leidėjo Roberto Maksvelo imperijai, pasirodė, kad apie 400 mln. svarų sterlingų, kurie buvo sukaupti jam priklausančių įmonių ir bendrovių darbuotojų pensijų fonduose, išeikvoti. Fondų lėšos neteisėtai buvo naudojamos R.Maksvelo verslo plėtrai.

Pensijų fondai ir juose kaupę pensijas žmonės nukentėjo ir 2002 metais JAV. Su JAV energetikos milžino „Enron” susijusio skandalo metu ne tik pražuvo šios įmonės valdytuose darbuotojų pensijų fonduose sukaupti milijonai. Milžiniškus nuostolius skaičiavo ir daugybė kitų valstybinių ir privačių pensijų fondų, kurie buvo investavę jiems patikėtas lėšas į „Enron” akcijas. Kritus jų vertei prarasti milijardai dolerių.

Pinigų maišas atskirtas

Vertybinių popierių komisijos, kuri prižiūri pensijų fondus valdančių bendrovių veiklą, pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad pensijų fondų struktūra iš esmės skiriasi nuo draudimo bendrovių struktūros, todėl net ir jų bankroto atveju žmonės neprarastų pensijai kaupiamų pinigų.

„Pensijų fonduose klientų turtas atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis yra tarsi pinigų maišas, prikabintas prie valdymo įmonės, kuri jį valdo pasitikėjimo teise. Tuo tarpu draudimo įmonė visas įmokas priima į savo balansą. Todėl ji bankrutuoja su visu turtu. Valdymo įmonės bankrotas pačiam pensijų fondui neturi jokios įtakos, nes pinigų maišas liktų nepaliestas”, – aiškina V.Poderys.

Tačiau pensijų fondai yra susiję su kitomis rizikomis. Siekiant ją valdyti įstatymuose investavimui numatyti įvairūs apribojimai, kad fondų turto valdytojai nedarytų kvailysčių.

Bet jei finansų rinkose prasidėtų kritimas, pensijų fondo portfelio vertė taip pat kristų. Mažiau nukentėtų konservatyvūs fondai, investuojantys į valstybės vertybinius popierius, kurių vertė mažai auga, bet mažai ir krenta.

V.Poderys tikina, jog tik po R.Maksvelo skandalo Didžiojoje Britanijoje daugelio šalių įstatymuose atsirado reikalavimas, kad pensijų fondų pinigų maišas būtų saugomas tam tikrame banke ir kad tas bankas turėtų įstatyminį įpareigojimą sekti, ar tos lėšos tvarkomos pagal įstatymus.

Tokie bankai, vadinami depozitoriumais, prižiūri ir pensijų fondus Lietuvoje, seka, kas darosi su jų turtu. Fiksuojamas kiekvienas sandoris. Pasak pašnekovo, Lietuvoje yra buvę atvejų, kai fondai buvo priversti atsisakyti kai kurių rizikingų sandorių. Tai dar vienas saugiklis.

Rizika tenka žmogui

„Blogiausias scenarijus, kuris įmanomas, būtų panašus į R.Maksvelo, kai fonde sukauptos lėšos pasisavinamos. Teoriškai fondą valdanti įmonė tai galėtų padaryti. Pinigus pasisavinti įmanoma visur: ir bankuose, ir iš valstybės iždo, jei susitaria įgalioti asmenys. Tokių grubių vagysčių pasitaiko įvairiose srityse”, – samprotauja komisijos pirmininkas.

Jo teigimu, kol kas pensijų fondai dirba skaidriai, investuoja apdairiai. Priežiūros institucija atidžiai stebi jų veiklą, ją analizuoja, viešai skelbia ataskaitas. Tai taip pat saugumo garantija – jas įvertinusi visuomenė gali pradėti spaudimą, jei kyla abejonių. Taip nutiko praėjusių metų vasarą, kai paaiškėjo, kad fondai kelis mėnesius laikė įmokas, jų niekur neinvestavę.

Priežiūros institucijos vadovui nerimą kelia nepakankama investicijų valdytojų kvalifikacija. Kol kas jų neprofesionalumą maskuoja kylanti vertybinių popierių rinka. Tik jai krintant pasimatys, ko jie iš tiesų verti, ar sugebės sumažinti nuostolius. „Kai stiprus vėjas pučia, ir kalakutas skrenda”, – juokauja V.Poderys.

Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, veikia tik negarantuojantys pajamingumo pensijų fondai. Tai reiškia, kad jie neįsipareigoja sulaukus pensijos išmokėti tam tikro dydžio išmokas. Jų dydį lems tai, kaip seksis investuoti.

Kitaip tariant, rizikos fondo valdytojas neprisiima, ji tenka žmogui. Prie tokios sistemos pereina vis daugiau pensijų fondų ir kitose šalyse. Įtakos tam turėjo finansų rinkos krizės.

Realių pavojų neįžvelgia

Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Edvinas Vasilis-Vasiliauskas nemato reikalo komentuoti, ar saugūs pensijų fonduose kaupiami mūsų pinigai. Jis įpareigojo tai padaryti savo pavaduotoją Marijų Mikalauską.

M.Mikalausko teigimu, pensijų fonduose sukaupti pinigai yra kur kas saugesni lyginant su draudimo bendrovėmis, nes yra daug papildomų saugiklių: „Pensijų turtas tiek teisine, tiek finansine prasme yra atskirtas nuo jį valdančių įmonių.

Kita labai svarbi apsaugos priemonė – saugoti pensijų fondų turtą privalo ir depozitoriumas. Jis prižiūri visus sandorius, kad būtų įgyvendinti įstatymų numatyti reikalavimai”.

Vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad, panaudojus baudžiamuosius veiksmus, susitarus depozitoriumo funkciją atliekančiam bankui ir valdymo įmonės darbuotojams, pensijoms skirti pinigai gali būti pavogti.

Tačiau tokia grėsmė, jo nuomone, nereali. Realų pavojų pensijų fondų pinigams kelia tik akcijų nuvertėjimas – tokiu atveju fondų turtas nuvertėtų, tuo pačiu dalį pinigų prarastų ir žmonės.

Seka kiekvieną žingsnį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų sistemos reformos skyriaus vedėjas Vitalijus Novikovas sako, kad nerimauti nėra pagrindo. „Jei atsitiktų taip, kad valdymo bendrovė bankrutuotų, jokie kreditoriniai reikalavimai negali būti nukreipti į žmonių turtą. Kita saugumo garantija – pensijų fonde sukauptą turtą įmonė investuoja per depozitoriumą”.

Be to, įstatymas numato, kad turi būti užtikrintas investicijų išskaidymo principas. Visų lėšų negalima investuoti į vieną finansinį instrumentą, jų turi būti kelios dešimtys.

Svarbu, kad pensijų fonduose sukauptų lėšų apsauga vykdoma keliais lygiais. Be depozitoriumų kontrolės, pensijų fondus valdančių bendrovių veiklą stebi ir tikrina priežiūros institucijos. Ir pats fondo klientas gauna ataskaitas ir gali stebėti, kas vyksta.

V.Novikovo vertinimu, valdymo įmonių bankroto galimybės yra minimalios. Valdymo įmonės neturi didelių finansinių įsipareigojimų, užsiima tik turto valdymu ir finansinių reikalavimų jų atžvilgiu būti negali.

Ar įmanoma, kad jos ar bankai pasisavintų jiems patikėtus pinigus? Ministerijos specialisto nuomone, tai menkai tikėtina.

„Tai dideli, Lietuvoje gerai žinomi bankai, negi jie rizikuos savo vardu, leisis į kokias nors machinacijas”, – aiškina pašnekovas.

Kritikuoja priežiūros institucijas

Vilniaus universiteto docentas Romas Lazutka tai pat įsitikinęs, kad pensijų fonde mūsų pinigai bankroto atveju yra saugūs, nes lėšos, kaupiamos pensijoms, yra atskirtos nuo pensijų fondus valdančių bendrovių savininkų turto.

Tačiau, pasak R.Lazutkos, negalime atmesti vagystės galimybės, kai neteisėtai pensijų pinigai būtų kur nors pervesti.

Kur kas didesnį nerimą pašnekovui kelia investicijų grąža. „Pensijų fondai apie tai nekalba, jie nesako, kokio dydžio bus mūsų pensija, tačiau akcentuoja, jog didesnė nei „Sodros”, – kritikuoja ekspertas. Pavarčius priežiūros komisijų svetainių puslapius internete, jam susidaro įspūdis, kad jos dirba ne žmonėms, o bendrovių, kurias kontroliuoja, naudai.

„Pastarosiomis savaitėmis po draudimo bendrovės bankroto išgarsėjusi Draudimo priežiūros komisija pataria, kad dalį pensijos kaupti privačiuose pensijų fonduose apsimoka daugiau uždirbantiems, nes kuo daugiau pinigų pervesi, tuo didesnę pensiją sukaupsi. Iš tikrųjų tai tik pusė tiesos. Antros pakopos pensijų fondo dalyvis ne tik kaupia privačią pensijos dalį, bet kasmet netenka teisės į dalį „Sodros” pensijos”, – piktinasi R.Lazutka.

Kuo sparčiau augs „Sodros” pensija, tuo didesni papildomai pensijų fonde kaupiančio pensiją asmens nuostoliai.

Į tai turėtų žmonių dėmesį atkreipti priežiūros bendrovės, skelbti nepagražintus duomenis, kuri pensijos dalis auga sparčiau, tačiau jos to nedaro.

Teikiamos įstatymų pataisos

Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė, atsižvelgdama į pastaruoju metu išryškėjusias finansų rinkos priežiūros spragas, siūlo finansų rinkos priežiūros įstatymų pataisas. Vakar ji jas pateikė Seimo Ekonomikos komitetui. Ji tikisi, kad komitetas jas apsvarstys ir pritaręs teiks Seimui.

„Pensijų fondai investiciniu požiūriu yra panašūs į investicinius fondus, todėl pensijų fondams turėtų būti taikomos tos pačios Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatos. Pensijų fondų investicijų apskaita ir saugojimas turėtų atitikti investiciniams fondams keliamus reikalavimus, nes tai yra susiję su gyvybiškai svarbių socialinių klausimų sprendimu”, – komentuoja M.Starkevičiūtė.

Esminis siūlomas pakeitimas – įtvirtinus siūlomą įstatymo nuostatą, tarpininkai turės elgtis su pensijų fondų apskaitos vienetais kaip su tikrais vertybiniais popieriais, o Vertybinių popierių komisija turės visas galias tvirtinti taisykles dėl vertybinių popierių (taip pat ir pensijų fondų apskaitos vienetų) emisijos ir apyvartos bei taikyti Vertybinių popierių rinkos apsaugos priemones.

Giedrė Budvytienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.