Vakar Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti kolegos, AB „Baltijos laivų statykla” suvirintojo Maksimo Drobenčiuko (gim. 1981 m.) tyčiniu nužudymu įtariamo, iki šiol neteisto Broniaus Steponkaus (gim. 1979 m.) byla.
Teismas prasidėjo graudulį keliančiu vaizdu – netoli nuo suimto kaltinomojo sėdėjo žuvusiojo Maksimo mama Ela, tėvas Sergejus ir sesuo Viktorija. Motina prispaudusi prie krūtinės laikė sūnaus įrėmintą fotografiją, o ja ritosi ašaros.
Jau buvęs AB „Baltijos laivų statykla” suvirintojas kaltinamas tuo, kad 2004 metų kovo 12 dieną Naikupės gatvės 12a namo kieme būdamas neblaivus nušovė M. Drobenčiuką.
Nužudymo įrankiu tapo nelegaliai laikytas medžioklinis šautuvas, iš kurio iššauti penki šūviai. Vienas jų buvo ypač taiklus – kliudė širdį. Vaikinas mirė iš karto.
Beje, žudikas veikė labai šaltakraujiškai. Kelis kartus užtaisydamas šautuvą jis ne tik tiesiog suvarpė auką, bet ir paleido jai į galvą kontrolinį šūvį.
Teismo posėdžio metu B. Steponkus prisipažino, kad nušovė M. Drobenčiuką, tačiau komentuoti įvykius plačiau atsisakė. Kaltinamasis motyvavo tuo, jog tik vakar ryte buvo atvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tad yra nepailsėjęs ir negali atsakinėti į teisėjų kolegijos klausimus.
Tėvai kaltinamajam pateikė 1 mln. 8 tūkst. litų ieškinį. Aštuoni tūkstančiai litų – laidotuvių išlaidoms padengti, milijonas – už moralinę žalą. „Sūnus žadėjo išlaikyti mane iki senatvės, tad ši suma nėra per didelė,” – sakė mama.
Ji tikino negalinti net įsivaizduoti kodėl reikėjo žudyti jos sūnų. „Maksimas buvo geraširdis, pasiruošęs padėti,” – neslėpė ašarų klaipėdietė.
Lemtingą vakarą po darbo į namu grįžusiai moteriai dukra pasakė, kad broliui kažkas paskambino ir jis išvažiavo. Vaikinas žadėjo grįžti po 15 minučių.
Naktį į Drobenčiukų buto duris pasibeldė policijos pareigūnai. Jie pranešė kas įvyko ir pradėjo kratą. Ieškota ginklų, nes Maksimo automobilyje rastas revolveris „Cora Bruno” ir pneumatinis pistoletas „Poten Peuding”. Ginklus M.Drobenčiukas buvo įsigijęs legaliai.
M.Drobenčiukas į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo. Jis ne tik dirbo bei neakivaizdžiai mokėsi, bet ir buvo Krašto apsaugos savanoris, planavo studijuoti Karo akademijoje.
Žaneta Skersytė